P.Huelle yra lenkų prozininkas, itin dėmesingas detalėms, kurios puikiai atsiskleidžia šioje knygoje.
Pagrindinis knygos personažas Pavelas – rašytojas, kurio vienintelė parašyta knyga guli stalčiuje. Beje, tuo jis didžiuojasi.
Civlė – vienintelė vairavimo mokyklos „Corrado“ instruktorė moteris, vairuojanti „Fiat“ automobilį, mokanti Pavelą vairavimo subtilybių. Pagrindinis knygos veikėjas žaviai merginiai atsidėkoja savo nuotaikingomis istorijomis apie jo senelio Karolio tarpukariu varuotą „Mercedes-Benz 170“.
Istorijos išties yra puikios. Nors knygos pradžioje pakankamai sunku jas perprasti: ilgi sakiniai, kartais besitęsiantys per visą puslapį, dialogai įpinti į juos, detalūs aplinkos aprašymai, vienu metu vyskantys keli veiksmai – tai tik dalis viso gana chaotiško stiliaus. Atrodo, kad tai yra tarsi sakinių kratinys, nesibaigiantis visus 143 puslapius. Pradėjus skaityti tai šiek tik blaško, tačiau kaip ir minėjau – perpratus stilių, knyga atskleidžia tikrąjį savo grožį.
Vis tik perpratus rašytojo litaratūrinį stilių belieka pasinerti į puikiai atspindėtus Lenkijos miesto Gdansko vaizdus. Pavelo istorijos nukelia į tarpukario metus (tarp pirmo ir antro pasaulinio karo) ir nors rašytojas negyvenio šiuo laikmečiu (gimė 1957 metais.), bet puikiai jį apibūdina.
Knygoje persipina Pavelo ir Civlės flirto subtilybės – tai turėtų patikti romantiškų knygų mėgėjams. Tačiau kaip ir galima tikėtis iš knygos pavadinimo – visos romantiškai besibaigiančios istorijos sukasi aplink senelio Karolio „Mercedes-Benz“, vėliau apie Pavelo tėvo vairuotą tos pačios gamybos automobilį.
Pastarasis motyvas turėtų itin patikti automobilių gerbėjams, besidomintiems senosios klasės transporto priemonėmis. Knygos autorius čia vėlgi puikiai žaidžia savo detaliais aprašymais – knygoje minimi automobiliai tarsi išnyra prieš akis, nes puikiai nupiešiamas ne tik jų dizainas, bet ir visos variklio subtilybės ar gedimai.
Visa knyga – laiškas Hrabalui. Bohomilas Hrabalas – čekų rašytojas, vienas žymiausių XX a. rašytojų. Knygos autorius atvirai išpažįsta simpatijas šiam čekui, išreiškia nepasitenkinimą, kodėl jis negavo Nobelio literatūros premijos.
Nuo šių simpatijų neatsiriboja ir pats Pavelas, Civlė ir Jarekas, neįgalus žavios instruktorės brolis, kurie aistringai skaito B.Hrabalo kūrybą. Jareko figūravimas knygos kontekste suteikia gilesnius pojūčius, kurių itin stinga.
Nereikia galvoti, kad šis romanas tėra romantiškų istorijų kratinys. Autorius puikiai apibūda tarpukario Lenkiją, Sovietų Sąjungoje tvyrojusias nuotaikas, deficitinį prekių laikmetį, Raudonosios armijos nusikaltimus ir pažeminimus. Šiuo atžvilgiu knyga gauna ir istorinį atspindį. Į tarpukario chaosą puikiai įpinamas „Mercedes–Benz“ automobilis, kuris yra kertinis daiktas šioje knygoje – jungiantis, skiriantis ir leidžiantis veikėjams džiaugtis.
Nors nesu aistringas automobilių gerbėjas, tačiau perskaitęs šią knygą internete peržvelgiau, kaip atrodo rašytojo apibūdinti automobilių modeliai.
P.Huelle knyga „Mercedes–Benz. Iš laiškų Hrabalui“ skaitytojui leidžia atrasti tik jam vienam geidžiamus dalykus. Romantika, automobiliai, daili moteris, kelionės, istorijos – visiems galima atrasti dominančių akcentų.
Tačiau verta pridurti, kad be romantiškų istorijų didesnių jausmų, vidinių veikėjų išgyvenimų nerasime. Knygos veikėjų gyvenimai – itin paviršutiniškai nušviesti, viskas sukoncentruota į B.Hrabalo pagerbimą ir istorijas, kurias kuria „Mercedes–Benz“.
Gero skaitymo.
