Romanas paskanintas pasakojimais iš realybės. Autorės J.Gardam vyras buvo Radžo našlaitis ir pergyveno visą šio likimo vingių skausmą – jo pasakojimais knygoje rėmėsi rašytoja. Ji taip pat iš realybės į fikcinį pasaulį perkėlė personažą Edvardą Federsą, pristatomą kaip Filtą – pasirodo, kad J.Gardam jo prototipą buvo sutikusi realybėje.
„Vyras be trūkumų“ – tai pirma trilogijos dalis. Beje, visos šios dalys sulaukė vienokių ar kitokių apdovanojimų ar įvertinimų. „Vyras be trūkumų“ J.Gardam pavertė vienos prestižiškiausių Jungtinės Karalystės premijų „Orange“ finaliste. Antra knygos dalis „The Man in the Wooden Hat“ taikėsi į leidinio „Los Angeles Times“ literatūrinį prizą, o paskutinioji dalis „Last Friends“ gavp „Folio“ premiją.
-
Knygos recenzija. Tamsioji sielos naktis
-
Knygos recenzija. Siurrealistinė psichoanalizė romane „Karštas pienas“
-
Knygos recenzija. Deborah Levy „Karštas pienas“ – gyvenimas kaip simbolis
-
Knygos recenzija. J.Bergerio „Mes susitinkame čia“ – kelionių ir gyvenimo meditacija
-
Knygos recenzija. Kristinos Baubinaitės „Slėpynės Anglijoje“ – asocialų vargai Anglijoje
Pirma šios serijos knyga intriguoja intelektualiu ir estetišku požiūriu į gyvenimo dramas, kurių kasdienybėje netrūksta. Kūrinyje labai įdomiai dera fikcija ir realybė – viskas puikiai susilieja į vieną darinį ir atskirti, kur yra autorės išmonė, o kur realybės atspindžiai yra bergždžias reikalas. Vietoje šių paieškų verčiau pažvelgti į XX amžiaus Britanijos imperijos užkulisius, kurie perteikiami per žmogiškąją šeimos prizmę.
Romanas „Vyras be trūkumų“ – tai Edvardo Federso gyvenimo istorija. Dabar jis – gerbiamas advokatas, padaręs stulbinamą karjerą Honkonge. Inteligentiška išvaizda, aštrus protas, gebėjimas išlikti šaltam įtampos reikalaujančiose situacijose, sarkastiškas požiūris į gyvenimą – taip iš šalies atrodo Filtas. Tačiau tai tik pirmas žvilgsnis, nes mažai kas žino, kad jis iš tiesų yra Radžo našlaitis ir savo gyvenime patyrė daugybę išbandymų.
Radžo našlaičiais buvo vadinami britų kolonijose gimę vaikai, kuriuos dar mažus tėvai siųsdavo į Britaniją mokytis, taip kartu juos apsaugant nuo galimų pavojų. Tačiau ši apsauga turėjo savo kainą.
Filtas gimė Malajoje, išsiųstas į Britaniją jis blaškėsi tarp gyvenimo pas tetas ir griežtumu pasižymėjusios berniukų mokyklos, vėliau sekusių studijų. Kopęs karjeros laiptais jis tapo gyva legenda advokatų pasaulyje. Senatvėje, turėdamas pakankamai pinigų ir autoritetą, bet netekęs savo gyvenimo moters, jis bando išsivaduoti iš kasdienybės rėmų, į kuriuos jį įspraudė jaunystės likimo kirčiai.
Autorė Filto gyvenimo istoriją pasakoja šokinėdama nuo praeities iki dabarties - nuo vaikystės Malajoje iki gyvenimo su žmona Dorsete ir išgyvenimų po jos netekties. Į visa tai J.Gardam įpina istorinius vingius, kurie sugulę į knygos puslapius atskleidžia skausmą, kurį patyrė niekam nereikalingi imperijos vaikai, kurie vietoje tėvų meilės dažnai patirdavo globėjų įniršį ir abejingumą. Ir išgyvendavo dėl prarasto ryšio su kolonijose likusiais tėvais, kurių neretai gyvenime daugiau ir neišvysdavo. Šis romano veiksmo šokinėjimas kiek blaško, tačiau jis atskleidžia savitą žavesį kūriniu - kiekvienas skyrius yra tarsi naujas žvilgsnis į praeitą žmogaus gyvenimo etapą.
Romanas – daugiasluoksnis. Jame be Radžo našlaičių istorijų susiduriame su kitomis mums, žmonėms, artimomis temomis: gyvenimas nesusilaukus vaikų, kai šeimoje paslapčia jų geidžia tik vienas iš sutuoktinių, garbaus amžiaus iššūkiai kasdienybėje, negailestingas likimas, kuris geba tiek išskirti, tiek ir sutaikyti. Kiekvienas knygoje sutinkamas personažas yra spalvingas, turintis savo likimo giją, bet neatskiriamas nuo britų imperijos – apsimestinai laisvas.
Knyga, visų pirma, patiks tiems skaitytojams, kuriuos žavi realybės skonį turintys kūriniai – „Vyras be trūkumų“ yra fikcijos ir realybės mišinys, literatūriniu pirštu bedantis į skaudžias Britanijos imperijos žaizdas. Tad nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad romanas taip patiks ir tiems, kas domisi britų ekspansija ir to pasekmėmis. Tačiau nereikia suprasti, kad šis skirtas istorijos mėgėjams. Anaiptol.
Viena iš kertinių romano stiprybių ir yra suteikta galimybė pažvelgti į kitą imperijos didybę kūrusių žmonių gyvenimo pusę, pabandyti suprasti ir išvysti, kaip ekspansija palietė ne tik kolonijose dirbusius britų pareigūnus, tačiau ir jų šeimos narius, kaip paveikė jų likimus.
Mane šis romanas žavėjo subtiliu priėjimu prie istorijos – skaitydamas literatūrinio Filto gyvenimo biografiją nejučia tampi istorijos pakeleiviu, žmogumi, kuris galbūt to net nenorėdamas yra įvedamas į tam tikrą istorinį kontekstą, su juo supažindinamas ir paliekamas vienas naujoje erdvėje egzistuoti. Ir šis egzistavimas tampa tarsi nauja realybe, nes iš J.Gardam fikcinio pasaulio bėgti nesinori – jis atrodo per daug realus.
Neabejotinai smalsu, kuo šios britų rašytojos kūriniai apie Filtą nustebins toliau – belieka laukti kitų trilogijos dalių prakalbant lietuviškai ir tikėtis, kad tas laukimas neužsitęs.
