Linas Kojala – Rytų Europos studijų centro direktorius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, dažnai komentuojantis užsienio politikos įvykius įvairioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms.
Tai – jau antroji L.Kojalos knyga. 2019 metais buvo išleista „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“.
Lietuva – nedidelė, profesinis ratas – siauras, todėl natūralu, kad kartais kritika kolegoms sušvelninama. Tačiau šįkart Linui, su kuriuo dažnai tenka susidurti kasdieniame darbe – nuoširdi pagyra.
Ir vis dėlto, tai nėra akademinė literatūra. „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas...?“ yra knyga, skirta visiems. Ji parašyta jūsų dvyliktokui broliui, tetai Birutei, kuri užsienio politikos naujienas sužino iš vakaro žinių, taip pat ir man, žurnalistei, rašančiai apie JAV politiką.
Paneigiami mitai
Pirmojoje knygos dalyje L.Kojala skaitytojams suteikia politinio ir istorinio konteksto. JAV vaidmens tarptautinėje arenoje kaitą ir skirtingų administracijų sprendimus jis aiškina pasitelkdamas Walterio Russello Meado apibrėžtas keturias Jungtinių Valstijų užsienio politikos mąstymo mokyklas.
Šiai knygai L.Kojala keliavo po Vašingtoną susitikdamas su Billo Clintono, George'o W.Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijų atstovais, kurie anonimiškai arba ne atskleidžia, kaip Lietuvos siekis bei kiti regionui svarbūs įvykiai tuo metu buvo matomi kitoje Atlanto pusėje.
L.Kojala paneigia kai kuriuos Lietuvoje gajus mitus. Pavyzdžiui, autoriaus pašnekovai tvirtina, kad su Rusija santykius „perkrauti“ bandžiusi ir Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį su Maskva pasirašiusi B.Obamos administracija tikrai neketino palikti Baltijos valstybių „pilkojoje zonoje“. Būtent dėl tokių baimių tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nevyko į Prahą susitikti su JAV vadovu.
Knygoje L.Kojala apžvelgia B.Obamos ir D.Trumpo užsienio politikos panašumus, kurių jis rado daugiau, nei norėtų skirtingas stovyklas palaikantys šios knygos skaitytojai.
L.Kojalos pokalbiai su D.Trumpo administracijos atstovais tarsi nuramina – jie sutaria, kad JAV interesas Rytų ir Vidurio šalių atžvilgiu nesikeis. Net jei kitas Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat ieškos sąlyčio taškų su Rusija – tą prognozuoja autorius.
Vis dėlto, knyga nenuteikia pernelyg optimistiškai – L.Kojala rašo apie tokius naujus JAV prioritetus kaip Kiniją ir neišvengiamą „Amerikos grįžimą namo“, net jei jis nereiškia staiga apleidžiamo vaidmens pasaulyje.
***
Nežinau, kaip ši knyga vertinama akademikų bendruomenėje. Tačiau ji neabejotinai reikalinga tiems, kurie apie užsienio politiką nori skaityti nesudėtinga kalba. Knyga taip pat reikalinga parodyti, kad užsienio politika gali būti įdomi, o ja domėtis – svarbu.
