Nors iš pirmo žvilgsnio knyga šiek tiek baugina savo apimtimi (kūrinį sudaro beveik 700 puslapių), bet painoka istorija vis dėlto nelaukdama įtraukia skaitytoją. Kūrinyje aprašoma pasaulio ateitis atrodo šiek tiek neįtikėtina – aplink skraidantys erdvėlaiviai, žmonių kūnus bei kitas planetas užgrobę ateiviai – „sielos“... Bet tai netrukdo pagrindinei kūrinio minčiai žaibiškai pasiekti skaitytoją.
"Sielonešė“ – knyga, kurią būtų sunku pavadinti priverčiančia daug mąstyti – nors kūrinyje netrūksta įtampos, herojų jausmai liejasi per kraštus, bet dauguma pagrindinės veikėjos Klajoklės, įsikūnijusios merginos Melani kūne, veiksmų yra lengvai nuspėjami. Stebina ir tai, kad jau pirmuosiuose knygos puslapiuose bandoma sukelti įtampą ir priversti skaitytoją manyti, kad pagrindinei romano herojai iškilo grėsmė ir ji greit žus. Juk akivaizdu, kad tokios apimties knygoje herojė nebus „numarinama“ dar nė neišryškėjus meilės linijai, kuri, beje, čia vaidina svarbų vaidmenį – Klajoklė yra apsupta vyrų, kurių kuriami paveikslai priverčia skaitytojus likti neabejingais.
Nors knygoje yra viskas ko reikia: įtampa kiekvieno skyriaus pabaigoje, aistringos, bet neįmanomos meilės istorija, žūtys, priverčiančios išspausti vieną kitą ašarą bei spalvingi veikėjų paveikslai, bet vis dėlto kūrinys yra perdaug išplėstas. Bereikalingi aprašymai, nepaliekantys vilties įsiterpti net siauriausiai skaitytojo fantazijai, perdėtos reakcijos, fantastikos elementai priverčia skaitytoją ne kartą nusižiovauti.
Esu tikra, kad ši knyga patiks ne vienam skaitytojui, bet vis dėlto ją įvertinčiau 3/5. Ši knyga be abejonės nukeliaus į mano lentyną, pažymėtą užrašu „intelekto nesužaloti skaitiniai“, kur jau dulka kiti S. Meyer kūriniai. Nepykite, vampyrų gerbėjai.
