Knygos recenzija. Timo Tignerio „Laiko kaina“ – kas nutinka, kai žmogus tampa nemirtingu

Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, į lietuvių kalbą vertė Rita Kaminskaitė.

Nemirtingumo temos gvildenimas nėra naujas akcentas žmonijos istorijoje. Visais laikais žmones domino galimybė įminti amžino gyvenimo paslaptį. Vieną tokio gyvenimo versiją pateikia amerikietis T.Tigneris – buvęs JAV kontržvalgybos pareigūnas, vėliau Silicio slėnyje prisidėjęs prie naujų medicinos technologijų kūrimo. Tad nenuostabu, kad autorius savo patirtį sudėjo į knygą – iš viso jis yra parašęs daugiau nei dešimt bestselerių.

Romano epicentre – naujas mokslininkų atradimas, kurio jie galbūt ir patys nesitikėjo atrasti. Po daug metų tyrimų, milijoninių investicijų, jiems pavyko atrasti nemirtingumo vaistą. Jų sukurtas preparatas negydo ligų, neapsaugo žmogaus nuo mirties nelaimingo atsitikimo atveju, tačiau sustabdo senėjimo procesą vos tik gavus pirmą injekciją – kūnas nuo tos akimirkos išlieka toks, koks buvęs. Tiesa, per metus reikia dviejų tokių vaisto dozių, kitaip kūnas gali vėl pradėti senti.

Apie šį vaistą žino tik aštuoni žmonės – jį sukūrę mokslininkai, įmonės vadovybė, investicijas tyrimams skyręs milijonierius, kuris labiausiai norėjo atrasti kelią į amžiną gyvenimą. Atradimas žada milijardus dolerių pelno, tačiau ar jį tikrai galima atskleisti visam pasauliui? Kas grės žmonijai, kai ji taps nemirtinga? Kaip greitai planetoje kils ekologinės katastrofos dėl per didelio nemirštančių žmonių skaičiaus? Daug etinių klausimų, kurie aštuonetą nuveda prie paprasčiausio sprendimo – vaistą parduoti, tačiau tik vienam žmogui, kuris galėtų visiems užtikrinti milijardus banko sąskaitose.

Gyvenimas klostosi, matyt, taip, kaip tikėjosi nauji nemirtingieji. Tačiau atsitinka tai, ko jie neapgalvojo – kaip pasislėpti visuomenėje, kuri sensta, o tu ne? Kaip jai paaiškinti, kad tavo išvaizda nekinta? Galų gale – kiek ir ko galima paaukoti vardan ramybės ir tylos?

Atrodo, net ir šioje keblioje situacijoje, pasitelkę pinigų galią ir radę sprendimą, nemirtingieji turi sustoti – netikėtai pradeda žūti vienas po kito iš jų aštuoneto narių. Kas yra žudikas? Ir kodėl?

Knygoje dvi ryškios pasakojimo linijos – nemirtingųjų grupės, kuri stengiasi pasislėpti tarp senstančios visuomenės, ir buvusio CŽA agento Čeiso, kurį nemirtingųjų veiksmai paliečia asmeniškai. Abi linijos pasakojamos tolygiai ir abi jas įdomu sekti. T.Tigneris, pasakodamas apie žvalgybinius veiksmus, remiasi savo patirtimi, kas Čeiso istorijai suteikia solidumo. Skaitydamas tik ir lauki, kada šios dvi istorijos pagaliau susijungs.

Trileris, turintis mokslinės fantastikos prieskonių – taip trumpai galima pavadinti amerikiečių autoriaus Tomo Tignerio romaną „Laiko kaina“

Romane autorius įdomiai žaidžia su žmogumi. Žvelgdamas į nemirtinguosius, kurių banko sąskaitose yra kalnai pinigų, jis piešia įdomų personažų paveikslą – ar įdomu gyventi, kai sau gali leisti viską? Tai esminis klausimas, brėžiantis per žmonių asmenines ambicijas. Iš esmės norint tapti nemirtingu reikia atsisakyti bet kokios ambicijos, kuri galėtų pakenkti tiek tau, tiek tavo paslaptį žinantiems aplinkiniams. Kitaip sakant – pažaboti savo apetitą, nors galimybės tampa neribotos.

Kitas įdomus aspektas – elgsenos pokytis. Jau galiniame knygos viršelyje yra toks klausimas: ar taptume geresni, jei žinotume, kad gyvensime amžinai? Tai klausimas, kuris labai siejasi su kiekvieno iš mūsų kasdienybe – amžinas gyvenimas gali tapti riba, kurią peržengus viską galima pradėti iš naujo. Tačiau ar tokie naujos pradžios pažadai iš esmės yra įmanomi? Tai akcentai, kurie ryškūs romano herojų veiksmuose.

Patys romano herojai yra kontrastingi – mokslininkai, kurie savo veiksmams pagrįsti ieško faktų ir logiškų argumentų. Ir verslininkai, kurie geidžia daugiau valdžios, pinigų ir galios. Ar įmanoma šioms dviems skirtingoms visuomenės grupėms atrasti bendrą kelią?

T.Tignerio romanas „Laiko kaina“ kelia daug įdomių klausimų. Jis pats savo tematika yra įdomiai gvildenamas. Kitas klausimas – kaip šios idėjos išpildomos.

Metų apžvalga: 15min knygų rinkimai ir kitos literatūros tendencijos

Klausykdaugiau turinio

Matyt, nesumeluosiu pasakydamas, kad knyga yra labai holivudiška. Sklaidant puslapius nebūtų keista šią istoriją išvysti kino ekrane, kuriame populiariojo Holivudo žvaigždės pateiktų savą autoriaus kūrinio interpretaciją. Bet net ir be kinematografiškumo pats kūrinys yra gana standartinis trileris, turintis klasikinius tokio žanro akcentus. Tad ar iš kitų trilerių tarpo „Laiko kaina“ geba išsiskirti?

Kaip išskirtinumą aš pabrėžčiau rafinuotumą. Viskas, kas romane vyksta, atliekama rafinuotai, išradingai. Čia nesutinkame lėkštumo. Iš dalies tai susiję su pačia kūrinio tema, kuri autorių įpareigoja imtis išskirtinių pasakojimo dėstymo priemonių ir literatūrinių kampų.

Kitas aspektas – greitis. Romanas labai greitas. Jame nėra vietos ilgiems apmąstymams, dialogams. Skaitytojas susiduria su įtampa nuo pirmų puslapių, reikia tik suspėti keliauti puslapiais, kartais padarant pertrauką ne literatūriniams atsidusimams. O herojų vidinius išgyvenimus autorius perteikia per jų veiksmus.

„Laiko kaina“ – neįpareigojantis trileris, kuris yra skirtas daugiau laisvalaikio literatūrą mėgstantiems skaitytojams. Karantino laikotarpiu jis tapo puikiu pakeleiviu, kai norisi bent trumpam pabėgti nuo tos įtemptos mūsų kasdienybės ir pasinerti į kitokią istoriją, kuri kartu ne tik įtraukia, bet ir per daug neapkrauna ilgais apmąstymais ar sudėtingomis siužetinėmis linijomis.

Knygoje klausiama – kiek kainuoja žmogaus gyvenimas? Jau minėjau, kad romane yra daug įdomių kampų, kuriuos skaitytojas gali atrasti, jei tam skirs šiek tiek daugiau dėmesio nei tik įprastam istorijos sekimui. Tačiau net jei šių klausimų ir neieškos, tikiu, turės gana gerą laiką vaikantis nemirtingumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: TOP 21: platus negrožinių knygų pasaulis – mokslo žinios, menas, gamta, futbolas ir nauji iššūkiai pasauliui