Pamilti Oliviją
Žemyno pakraštyje įsikūręs Krosbio miestelis Meino valstijoje gali pasirodyti Dievo pamiršta vieta, tačiau Elizabeth Strout, knygos „Olivija Kiteridž“ (iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė) autorė, jame sutalpina visą pasaulį ir visas didžiausias žmonijos dramas – aistrą, nusivylimą, pavydą, viltį ir meilę. Trylika ryškių pasakojimų į vientisą romaną jungia nepamirštamos veikėjos – Olivijos Kiteridž – paveikslas. Elizabeth Strout už šią knygą pelnė prestižinę Pulitzerio premiją, ji buvo puikiai įvertinta ir skaitytojų, ir literatūros kritikų. Pagal ją sukurtas populiarus HBO serialas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Frances McDormand, gavo aštuonias „Emmy“ statulėles ir beveik tris dešimtis kitų apdovanojimų.
„Labiausiai tikriausiai rezonuoja Olivijos kelionė senatvės ir gyvenimo pabaigos link (ir susišaukia tiek su Philip Roth „Kiekvienas žmogus“ bei Kent Haruf „Mūsų sielos naktyje“), tik viskas, nepaisant nemalonios realybės, atskleidžiama su kažkokia šviesa, bandant išnaudoti visas pasitaikiusias galimybes mėgautis likusiomis dienomis, mylėti ir gyventi iki galo, net jei visi gyvenimo pakeleiviai pakeliui prašapo. Na, ir žinoma, pats Olivijos personažas yra absoliučiai kosminis. Stačiokė, beveik visada pirma pasakanti, o vėliau pagalvojanti, ganėtinai žemo emocinio intelekto moteriškė, buvusi matiekos mokytoja, kurios visi mokiniai bijojo, žodžiu, pasirinkit, ką tik sugalvosit nelabai faino žmoguje – beveik viską rasit pas Oliviją. Dėl to ji gan vieniša, nesuprantanti ir nesuprasta, bet tokia tikra ir natūrali, kad net žavinga“, – apie knygą rašė Lina iš tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“.
Unikalus balsas iš Afrikos
Chigozie Obiomos romanas „Žvejai“ (iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė) – Abelio ir Kaino dramą primenanti istorija, įvykusi praėjusio amžiaus pabaigos Nigerijos mieste Akūrėje, devynmečio Bendžamino, jauniausio iš brolių ketverto, akimis. Griežtas tėvas ilgam išsiunčiamas į tarnybą tolimame mieste, tuo pasinaudodami jo sūnūs, užuot ruošę namų darbus, kasdien po pamokų eina žvejoti. Prie netoliese tekančios grėsmingos uždraustos upės jie sutinka pamišusį piktaliežuvį vietos valkatą ir šis įtikina vyresnėlį, kad jo lemtis – būti nužudytam vieno iš brolių.
Debiutinis Chigozie Obiomos romanas „Žvejai“ apdovanotas daugybe literatūros premijų, atrinktas į 2015 metų Bookerio premijai nominuotų kūrinių galutinį sąrašą. Išverstas į 27 kalbas, pagal jį buvo pastatytas teatro spektaklis ir pelnė apdovanojimų.
„Pačia bendriausia prasme Žvejai nenutolsta nuo Biblijos klasikinio motyvo: kas iš tikrųjų yra blogis, kaip jis veikia vaikuose per abejonę, ar tėvai yra besąlygiškai atsakingi už savo vaikų poelgius? Autoriui per stebuklą, o gal ir tikro pasakotojo talento dėka, pavyko išvengti akivaizdaus moralizavimo ir pamokslavimo: va, žiūrėkit, kas bus, jeigu savo sūnus pernelyg spausite ir kontroliuosite, arba, va, žiūrėkite, kas nutinka, kai religiniai įsitikinimai ir fanatizmas nekvestionuojami. Žinoma, knygoje yra visi šie pamokslai ir taip gerai išsilydę, kad knyga tampa skaudžia atgaila žmogiškosioms klaidoms įprasminti. Puikiai perteikta ir parašyta knyga, kurią skaičiau kilnodamas antakius: verta „Booker“ finalo!“ – romano apžvalga reziumuota tinklaraštyje „Maištinga siela“.
Kelionė į Kretą
Vienos žymiausių šiuolaikinių graikų rašytojų Maro Doukos romanas „Nekaltieji ir kaltininkai“ (iš graikų kalbos vertė Kristina Svarevičiūtė) – odė Chanijai, rašytojos vaikystės miestui.
Po pasaulį išblaškytos Kretos giminės turkiškos atšakos atstovas atvyksta į Chaniją, tėvo gimtinę, rašyti straipsnio britų leidiniui. Gidu po miestą jam tampa senelio dienoraštis su tėvo pastabomis, meistriškai perteikiantis salos istoriją, stačiatikių ir musulmonų gyventojų nuotaikas ir įvykius XIX amžiuje, nulėmusius salos prijungimą prie Graikijos, priverstinį apsikeitimą gyventojais, išplėšusį Kretos turkus ir Turkijos graikus iš jų gimtųjų namų. Tuo tarpu jo giminaičiai Kretos graikai pakliūva į neįtikėtinos žmogžudystės tyrimą, padedantį atskleisti ir ilgai slėptas paslaptis.
„Chanijos miestas – dar vienas romano personažas, gyvas, besikeičiantis, apgaubiantis tik jam būdinga atmosfera ir sujungiantis gretimų kaimų žmones. Manyčiau, romane yra žodžių, kurie vietos gyventojus gali žeisti, Maro Douka neidealizuoja kretiečių, kalba ir apie ne tokius patrauklius jų būdo bruožus. Tačiau vietiniams įsižeisti neleidžia sukurtas Chanijos paveikslas, pulsuojantis meile ir pareikalavęs ilgo, kruopštaus tyrėjos darbo. Šis romanas paskatino pačius graikus susidomėti Chanija, atrasti ją iš naujo, jam pasirodžius, pradėti leisti graikams skirti kelionių vadovai, į romane aptartas vietas ir įvykius žvelgiantys iš kito žanro perspektyvos“, – romaną pristatė vertėja Kristina Svarevičiūtė.
Italijos dvelksmas
Ko gero, jokia kita šiuolaikiniam skaitytojui į atmintį įsirėžusi pastarojo meto istorija neprabyla apie meilės prigimtį jautriau negu André Acimano romanas „Vadink mane savo vardu“. Nepaprasto grožio pasakojimas apie septyniolikmečio Elijo ir jo tėvų viloje viešinčio doktoranto Oliverio aistrą buvo perkeltas į kino ekranus ir pelnė prestižinį „Oskarą“. Po keliolikos metų rašytojas grįžo prie šių herojų ir pristatė istorijos tęsinį „Surask mane“ (iš anglų kalbos vertė Helga Gavėnaitė).
Romane „Surask mane“ Acimanas pasakoja apie Samuelio, Elijo tėvo, kelionę iš Florencijos į Romą aplankyti talentingu pianistu tapusio sūnaus. Atsitiktinė pažintis traukinyje su jauna gražia mergina sujaukia planus ir visiems laikams pakeičia Samuelio gyvenimą. Netrukus Elijas persikelia į Paryžių ir taip pat išgyvena meilės romaną. O šeimą sukūręs Oliveris, Naujosios Anglijos koledžo profesorius, susivokia svarstantis leistis į sugrįžimo kelionę anapus Atlanto.
„Apie meilę, bet be cukraus. /.../ Autorius labai gražiai perteikia veikėjų jausmus, emocinę būseną, žmogiškuosius ryšius, geba suvirpinti jautriausias stygas. Veikėjų dialogai žavi. Jaunystė ir branda visu gražumu. Romane driekėsi ir muzikos gija, buvo šiek tiek žydiškojo skambesio. Knygą norėjosi nufotografuoti kur nors Italijoje, bet joje pavyko pabuvoti verčiant knygos puslapius, o knyga papozavo lietuviško ežero pakrantėje, kuri šiuo metų laiku taip pat nuostabi“, – įspūdžiu dalijosi instagramerė Jurgita („Knygų maniakės išpažintis“).
Psichoterapijos seansas
Lietuvių skaitytojams jau pažįstama, prestižiškiausia Suomijos literatūrine premija Finlandia apdovanoto romano „Oneiron“ autorė Laura Lindstedt grįžta su drąsia ir provokuojančia knyga „Mano draugė Natalija“ (iš suomių kalbos vertė Urtė Liepuoniūtė). Iš pirmo žvilgsnio „Natalija“ neatrodo kuo nors išskirtinė: gyvena įprastą gyvenimą, dirba mėgstamą darbą. Tačiau ją kamuojančios seksualinės problemos tampa našta ir skatina kreiptis pagalbos. Jai pasiūlomas naujas metodas – pratimai, vieną ant kito it sluoksnius klojantys tapybą, literatūrą, filosofiją, vaikystės prisiminimus, erotines patirtis ir pamažu atskleidžiantys problemų šaltinį.
„Mano draugė Natalija“ – romanas apie psichoterapijos teikiamas galimybes ir meilės laiškas menui, įvairioms jo formoms. Tai savotiškas feministinis manifestas, kuriame interpretuojamos patriarchato gyvybingumo priežastys. Elektros komplekso varginamai ir ties vaikystės traumomis įstrigusiai pagrindinei veikėjai tenka atsakyti į klausimą: „Kieno norus aš iš tikrųjų pildau?“
Knygos ir meilė
Per atostogas gali nutikti visko. Karen Dukess romane „Paskutinis knygų vakarėlis“ (iš anglų kalbos vertė Karolina Masaitytė) nusikeliama į 1987-ųjų vasarą, kai tekstai dar rašomi ne kompiuteriais, telefonai ne išmanūs, socialinius tinklus atstoja vakarėliai namuose, o Niujorko žurnalai ir laikraščiai įžiebia tikras žvaigždes.
Iki trečiosios feminizmo bangos dar šviesmečiai, bet moterys leidybos pasaulyje jau ne tik miega su redaktoriais ir tvarko paštą. Dvidešimt penkerių Ivė Rozen nemiega su bosu, nes šiam patinka vaikinai. Bet vis dėlto rūšiuoja paštą – dirba padėjėja leidykloje. Kol, pasinaudojusi proga, patenka į Niujorko ir Bostono menininkų grietinėlės pamėgtą Trūro kurortą Menkių kyšulyje. Jausmų trikampis, beveik keturkampis. Spalvingas leidybos pasaulio gyvenimas. Kostiumų vakarėlis, per kurį nukrenta kaukės. Visai nesenos, bet jau visiškai istorinės epochos ilgesys (devintasis dešimtmetis grįžta ne tik madoje!). Ir Ivė, galiausiai pasirenkanti, kaip manote, – ką? Romanas apie meilę knygoms neturi baigtis vestuvėmis.
Ar jis – tas tikrasis?
Praėjusią vasarą ne viena skaitytoja į paplūdimį nešėsi Tracy Brogan „Beprotišką vasarą“, šią paįvairins antrasis didžiulio populiarumo sulaukusios Bel Harboro serijos romanas „Geriausi vaistai“ (iš anglų kalbos vertė Eglė Matijošaitytė-Peldžienė).
Bel Harboro gyventojai įsitikinę, kad karjeros siekiančiai plastinės chirurgijos specialistei Evelinai Rouds trūksta vyro. Visi... išskyrus pačią Eveliną. Netgi panorėjusi tuoktis (o ji nenori... dažniausiai) ji tikrai šio reikalo nepaliktų tokiam nepatikimam pagalbininkui kaip likimas. Jeigu jau nuspręs susirasti žmogų, su kuriuo praleis visą likusį gyvenimą, imsis to moksliškai – sukurs precizišką kriterijų sąrašą ir pasitelks internetinį pažinčių portalą. Laukinės emocijos užgožia sveiką protą, kai Taileris Konelis, apgirtęs įstatymų pažeidėjas, vogtu vandens motociklu trenksmingai įsiveržia į Evelinos gyvenimą. Žinoma, Taileris seksualus, žavingas ir užsispyręs pelnyti jos prielankumą, tačiau visi faktai rodo, kad jis – pats blogiausias pasirinkimas. Per jaunas. Per daug neatsakingas. Ir dar bedarbis. Be to, neįtikėtina, – jos pacientas. Taileriui jau teko patirti, kad įsikišus likimui gali žlugti kruopščiai kurti planai. Tik kaip priversti Eveliną suprasti, jog širdies reikaluose logika – menka patarėja.
Kebliausias gyvenimo darbas
Tazas ir Marnė – jauni, beprotiškai įsimylėję, kupini svajonių ir planų. Santūrus stalius meistrauja baldus ir remontuoja namus, tiesa, savajam laiko beveik nelieka. Namą, kurį jie įsigijo, kone reikia perstatyti, jiems trūksta pinigų, santykiai su tėvais komplikuoti, bet tai nesvarbu – jie turi vienas kitą. O netrukus gims ir pirmas jų vaikelis, kuriam sukurs jaukius namus, kurį išmokys plaukti ir meškerioti, visi drauge klajos po gražiausias Montanos vietas... Tačiau viena lemtinga akimirka – ir tobula ateities vizija dūžta į šipulius. Tazas stačia galva įmetamas į naują ir nepažįstamą tėvystės pasaulį, pilną atsakomybės, nemigos naktų, netikėtų džiaugsmų ir nepakeliamo sielvarto.
Pete’as Frommas romane „Kebliausias gyvenimo darbas“ (iš anglų kalbos vertė Liucija Vakarė) pasakoja širdį aitrinančią istoriją. „Tam tikra prasme – tai visai paprastas pasakojimas apie mirtį, gimimą, sielvartą ir ilgą, lėtą grįžimą į normalų gyvenimą... Teksto magija užburia, o puikus, lyriškas rašymo stilius ir širdį virpinantis tikslumas palieka neišdildomą įspūdį“, – knyga pristatoma „Booklist“.
Kaimynai ir jų paslaptys
Tie, kas negalėjo atsitraukti nuo Sally Hepworth „Anytos“, neturėtų praleisti jos romano „Kaimynai“ (iš anglų kalbos vertė Nomeda Berkuvienė).
Gyvenimas Žaviojo kiemo gatvelėje atitinka pavadinimą. Kaimynai čia pažįsta vieni kitus, jų atžalos ramiai žaidžia gatvėje. Tad šeimyniško rojaus paveiksle visiškai nedera ką tik atsikrausčiusi Izabelė Heterington. Vieniša, nors aplink gyvena vien šeimos su vaikais. Būstą nuomojasi, o visi kiti čia įsigiję namus. Apie jos darbą irgi niekas nieko nežino. Naujoji gyventoja ypatingą susidomėjimą kelia trims jaunoms mamoms. Tik kad jos ir pačios turi ką nutylėti. Kodėl Endžė jaučia poreikį kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis? Kodėl Franė rūpestingam, švelniam savo vyrui neleidžia artintis prie kūdikio? Kodėl prieš trejus metus Esė nusivežė dukrelę į parką, o grįžo namo be jos? Izabelė nevengia bičiuliautis su kaimynėmis, ypač – su dviejų mažylių mama Ese. Moterų draugystei stiprėjant, į paviršių ima kilti vis daugiau nutylėtų paslapčių...
„Toks visiškas popkornas, skaitai, niekaip negali sustoti. Verti puslapius ir nejunti, kaip greitai pabaigi knygą“, – apžvalgoje pastebėjo tinklaraštininkė Greta Brigita.
Motinystės kaina
Helen Phillips romano „Antroji aš“ (iš anglų kalbos vertė Regina Šeškuvienė) herojė Molė yra paleobotanikė, ištisas dienas praleidžia archeologinių kasinėjimų duobėje ir kartais aptinka keistų artefaktų. Kai muzikantas vyras būna išvykęs koncertuoti, viena rūpinasi savo mažyliais – ketverių Vivjena ir metų Benu. Ji pervargusi, neišsimiegojusi ir, regis, jos tikrovės ribos kasdien vis labiau miglotos. Vieną vakarą namuose išgirdusi kažką vaikštant Molė desperatiškai bando sugalvoti, kaip apsaugoti vaikus. Tačiau elnio kauke prisidengęs įsibrovėlis neketina jų skriausti, tik palieka Molei nurodymų. Akivaizdu – apie ją ir jos šeimą jis žino viską, tad belieka paklusti. Tai, kas nutinka paaiškėjus įsibrovėlio tapatybei, visiškai sujaukia Molės pasaulį.
„Kaip ir tėvystė, romanas „Antroji aš“ – gąsdinančiai beprotiškas ir kupinas juodojo humoro... Apdairiai rinkdama žodžius ir drąsiai konstruodama sakinius Phillips atskleidžia daug aštriai aktualių tiesių. Jai puikiai sekasi pavaizduoti sunkų, alinantį darbą ir nuovargį bei santuokinio gyvenimo nesklandumus... Su teismo medicinos ekspertės tikslumu Phillips aprašo kainą, kurią tėvams tenka mokėti tik akimirkai nusisukus nuo vaiko, nes kaip tik tą akimirką jis būtinai nusiridens nuo lovos arba įkiš pirštą tarp durų... Čia kasdienis gyvenimas ir nuobodus, ir žavus, juokingas ir mielas, gerai pažįstamas ir sunkiai suvokiamas“, – taip romanas buvo pristatomas „The New York Times Book Review“.
Mirtina kova
„Neįtikėtinas trileris, paremtas tikra šių dienų Artimųjų Rytų politika ir prisotintas universalios žmogiškos tragedijos“, – taip „Booklist“ pristatytas Danielio Silvos romanas „Naujokė“ (iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė).
Kas rytą į vieną privačią Šveicarijos mokyklą šarvuotas automobilis, tinkamas net valstybės vadovui, atveža dailią varno juodumo plaukų mergaitę. Oficialiai ji – turtingo Egipto verslininko duktė. Iš tiesų jos tėvas – Chalidas bin Muhamedas, prieštaringai vertinamas Saudo Arabijos sosto paveldėtojas. Kadaise liaupsintas dėl drąsių socialinių ir religinių reformų, Vakarų pasaulio prielankumą prarado įsakęs žiauriai nužudyti žurnalistą. Kai nepaisant sustiprintos apsaugos vienturtė jo duktė pagrobiama, princas kreipiasi į vienintelį žmogų, galintį ją surasti, kol dar nevėlu.
Legendinis Izraelio žvalgybos vadas Gabrielis Alonas visą gyvenimą kovojo su teroristais, tarp jų ir nuožmiaisiais Saudo Arabijos globojamais džihadistais. Princas Chalidas pasižadėjo pagaliau nutraukti karalystės ryšius su islamo radikalais. Vien dėl to Gabrielis laiko jį tegul ir ydingu, bet naudingu partneriu. Jiedu taps netikėtais sąjungininkais slaptoje mirtinoje kovoje dėl valdžios Artimuosiuose Rytuose. Nuo jų priklauso vaiko gyvybė ir Saudo Arabijos sosto likimas. Abiem vyrams nestinga priešų. Abu tikrai turi ką prarasti.
Dar niekas nesibaigė...
„Skerdiko upelis“ (iš anglų kalbos vertė Gabrielė Virbickienė) – antroji bestselerių autorės Rachel Caine knyga iš Stillhouse Lake trilerių serijos.
Gvena Proktor laimėjo mūšį, kartu su vaikais išsigelbėjo nuo buvusio vyro – serijinio žudiko Melvino Rojalio ir jo psichopatų pakalikų. Tačiau karas dar nesibaigė: Melvinas ištrūko iš kalėjimo, o Gveną pasiekė šiurpi žinutė, jog niekas dar nesibaigė.
Naujieji namai prie Daryklos ežero nebesaugūs, tad Gvena palieka vaikus patikimų draugų globai ir, padedama vienos iš Melvino aukų brolio Semo Keido, leidžiasi į medžioklę. Juk medžioti ji išmoko iš vieno žiauriausių žeme vaikščiojančių grobuonių. Tačiau net baisiausiame košmare Gvena nesapnavo, kad jos laukia meistriškai sudėlioti klastočių ir manipuliacijų spąstai...
