Knygų naujienos tinkle „Facebook“ – tapkite „15min knygų lentynos gerbėjais“!
„Mažosios Europos tautos“
Čekų autoriaus Miroslavo Hrocho knygoje siekiama paneigti tarp mažųjų tautų atstovų vyraujantį įsitikinimą, kad jų tautos egzistavimas – unikalus reiškinys, kurį lėmė išskirtiniai istoriniai įvykiai. Aptariamos 27 mažosios tautos, susikūrusios per XIX ir XX a. tautinius sąjūdžius. Nagrinėjamos jų gyvavimo, išnykimo ar transformacijų priežastys, ieškoma bendrų elementų tarp skirtingai besivystančių tautų, tokių kaip suomiai, graikai, flamandai, lietuviai, velsiečiai, buvusios Jugoslavijos tautos.
Nors M.Hrochas rašo apie istoriją, visą laiką siekiama išlikti arti šiandienos, taip įvertinant praeities įvykių įtaką dabartinei aprašomų tautų situacijai.
Knygos autorius – Prahos Karlo universiteto profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto, Upsalos ir Halės–Vitenbergo universitetų garbės daktaras.
„Žemaičiai. XX a. – XXI a. pradžia“
Etnologas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Kalnius knygoje gilinasi į žemaičių bendruomenės savitumą, kaitą ir vaidmenį visos Lietuvos kontekste. Knygoje remiamasi XIX–XX a. istoriniais šaltiniais ir dabartinėmis publikacijomis. P.Kalnius išskiria žemaičių demografijos bruožus, sociokultūrines charakteristikas, kitų lietuvių etnografinių tautų požiūrį į žemaičius ir vyraujančius stereotipus.
Ir šiuo metu žemaičių kalbos (tarmės), tradicinės kultūros savitumas nėra vien patriotiškai nusiteikusių žemaičių fantazijos vaisius – etnokultūriniu požiūriu Žemaitija ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos etnografinių sričių.
Pripažindamas, kad žemaičių tarmei ir kultūrai yra iškilęs pavojus, knygos autorius siūlo ieškoti būdų, kurie žemaičius ir kitus lietuvius artintų, o ne tolintų.
„Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“
Istorinėje studijoje autoriai (Dangiras Mačiulis, Rimvydas Petrauskas, Darius Staliūnas) kelia klausimą – kas vis dėlto lėmė ir lemia tokį ilgą ir nesibaigiantį vėlyvųjų viduramžių mūšio atminimą? Ar efektinga lenkų, lietuvių ir rusėnų ginklo pergalė? Ar mūšis išties buvo toks reikšmingas, kaip jį įvertino vėlesnės, visų pirma nugalėtojų, kartos? Knygoje pristatoma Žalgirio mūšio vertinimų kaita lietuvių, vokiečių, lenkų, baltarusių bei ukrainiečių visuomenėse – tiek istoriniuose dokumentuose, tiek grožiniuose kūriniuose.
Atskleidžiama, kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo tarnauti lenkų ir Jogailos vaidmens sureikšminimui, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu.
