Prieš pat nekantriai lauktos „Nenumatytos vakansijos“ (The Casual Vacancy) pasirodymą keli kritikai sakė, kad juos nustebino niūrios sekso ir narkotikų scenos, bet pridūrė, kad itin gyvas rašytojos stilius yra gerai pažįstamoje paauglystės teritorijoje.
„Ką tik perskaičiau ištrauką, parašytą pasaulyje mėgstamos vaikų rašytojos, kurioje paauglę išžagina jos motinos heroino tiekėjas. Vyras, kuris visai galėtų būti tos merginos trejų metų įbrolio tėvas, nors dėl to sunku būti tikram, kai ta mama yra prostitutė“, – rašė Allison Pearson iš „The Daily Telegraph“.
Ji pridūrė, kad šis romanas apie skurdą ir politikavimą Anglijos kaime, kurio milijonas egzempliorių buvo užsakyti iš anksto, „kartais yra linksmas, dažnai grindžiamas stulbinamai gerais stebėjimais ir pilnas žiaurumo bei nevilties“.
Tačiau bulvarinis laikraštis „Daily Mirror“ pašaipiai pavadino jį „Hariu Poteriu ir purvo taure“ ir perspėjo, kad autorė, garsėjanti savo istorijomis apie jaunuosius burtininkus, „tikrai sulauks griežtos kritikos už šimtus kartų panaudotus“ necenzūrinius žodžius.
Juodąja komedija pristatomos knygos veiksmas vyksta išgalvotame Pagfordo kaime Anglijos pietvakariuose, o pasakojimas prasideda vietos parapijos tarybos nario mirtimi.
Vidurinei klasei priklausantys kaimo gyventojai netrukus pradeda sąmokslus ir intrigas, kad į laisvą vietą taryboje pakliūtų žmogus, palankiai nusiteikęs dėl jų noro nusikratyti atsakomybės Fildsui – skurdžių būstų rajonui.
Knyga, kurią iki pat išleidimo gaubė paslapties šydas, knygynų lentynose pasirodo ketvirtadienį ir, kaip prognozuojama, Didžiojoje Britanijoje taps šių metų bestseleriu.
Laikraštyje „The Independent“ Boydas Tonkinas pavadino „Nenumatytą vakansiją“ „laisvės daina“ po J.K.Rowling septynių knygų vaikams, po kurių išleidimo ji tapo pirmąja pasaulyje rašytoja milijardiere.
Nors ir supeikė naujojo romano „nerangiai satyrinius dramatinius akcentus“, jis sakė, kad aprašinėdama veikėjus paauglius autorė „pagauna aistrą, raiškumą ir net magiją“.
„Visa socialinė ir hormonų turbulencija, kurią vėlyvesniuose Poterio tomuose teko maskuoti fantazijos eufemizmais, čia pasirodo kuo aiškiausiai, – rašė jis. – Romanas į gyvą melodramatišką kulminaciją įtraukia su šiais vaikais širdyje“.
Tačiau „The Guardian“ apžvalgininkas Theo Taitas šiurkštesnes scenas pavadino „paviršutinišku susijaudinimu“ ir sakė, jog romanas sukuria „nežymios įtampos atoslūgio“ įspūdį, nepaisant jo „tankiai apgyvendinto, sodriai įsivaizduoto pasaulio“.
Tuo tarpu „The Times“ kritikė Erica Wagner sakė, jog knyga yra paremta „romano, kaip jėgos socialinio gėrio vardan, idėja“, bet galėtų būti „truputėlį nuobodoka“.
Tačiau „The Daily Telegraph“ apžvalgininkei didžiausią susirūpinimą kelia knygos patekimo ne į tas rankas rizika.
„Artimiausiomis dienomis, drauge su tūkstančiais kitų tėvų visame pasaulyje, turėsiu daryti kažką, kas prieštarauja mūsų geriausiems instinktams: aš bandysiu neleisti savo vaikams skaityti knygos“, – rašė ji.
