Beveik visos pasirodančios knygos – nauji vertimai į lietuvių kalbą, kuriais kartu su kolegomis kruopščiai rūpinosi savo sričių specialistai, o įvadus leidimams rengė ne tik Lietuvos, bet ir Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, JAV filosofai ir filosofės. Knygose apstu ne tik autorių, bet ir vertėjų komentarų sudėtingiausioms vietoms įveikti; svarbiausiose temose susiorientuoti padės knygos žemėlapis – rodyklė. Visos knygos atspaustos minkštais, kokybiškais viršeliais, skirtos aktyviam skaitymui ir patogiam darbui.
Žymiojo romėnų filosofo, oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono pirmąją veikalo „Apie pranašavimą“ knygą išvertė, išsamų komentarą parašė dr. Živilė Pabijutaitė. Pats veikalas – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Su knyga artimai jau yra susipažinęs metereologas, filosofas Silvestras Dikčius, todėl labai tikėtina, kad sulauksime tikslesnių pranašavimų apie orus.
Knyga, kurios pasirodymu sunkiausia patikėti – naujas filosofės, dr. Živilės Pabijutaitės René Descartes‘o „Metafizinių apmąstymų“ vertimas iš lotynų kalbos paruoštas kartu su atrinktais prieštaravimais kurių Descartes‘as sulaukė iš svarbiausių Europos intelektualų ir kuriuos iš prancūzų kalbos išvertė filosofė dr. Daina Habdankaitė. Prie teksto dirbo ir gausus būrys mokslininkų, savo pastabas teikė dr. Vilius Dranseika, prof. Dalius Jonkus, prof. Arūnas Sverdiolas. Šio Decartes‘o kūrinio sunku neįtraukti tarp svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų. Tai lėtas, nuodugnaus ir metodiškas mąstymo pavyzdys įvedantis į Descartes’o metafizikos šerdį.
Du Davido Hume‘o dialogus skirtus religijai – „Dialogus apie prigimtinę religiją“ ir „Prigimtinės religijos istoriją“ iš anglų kalbos išvertė filosofas dr. Kęstas Kirtiklis, o įvadą parašė dr. Mykolas Drunga. Traktatuose apmąstoma socialinė ir psichologinė religijos kilmė ir funkcijos, skirtingą religijos formų poveikis jų išpažinėjams, polemizuojama su klasikiniais Dievo buvimo įrodymais.
Antrąjį kartą lietuviškai pasirodantį čekų filosofo Jano Patočkos „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“ iš čekų kalbos išvertė Kunderos, Hašeko vertėjas Almis Grybauskas. „Eretiškos esė“ – tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo darbas, rašytas paskutiniaisiais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją sudarančius elementus.
Galiausiai, vieno svarbiausių prancūzų filosofo Henri Bergsono veikalą „Mąstymas ir judantysis“ iš prancūzų kalbos išvertė filosofas dr. Povilas Aleksandravičius. Tai vėlyvasis ir bene brandžiausias Bergsono veikalas, kuriame mąstytojas nagrinėja vieną esminių savo filosofijos temų – trukmės intuiciją.
Ateinančių keturių metų „Phi knygų“ leidybinis kalendorius jau yra atsargiai suplanuotas. Leidykla žada pasiūlyti dar daugiau klasikinės, moderniosios, šiuolaikinės ir originalios filosofijos veikalų, žinoma, jeigu neištiks Dedalo sūnaus likimas.
