Į naująją L.Kojalos knygą sugulė tiek pasakojimai apie Europos idėjos istoriją ir Lietuvos kelią į ES, tiek dabartinę Europą kamuojančių iššūkių ir problemų aptarimas.
Pats L.Kojala diskusijos pradžioje išskyrė keturis epizodus iš jo gyvenimo, jo nuomone, geriausiai atspindinčius visą kalbėjimo apie Europą daugiaprasmiškumą ir atsiradusius knygoje.
Pirmasis jų – tai vizitas į Ukrainą 2013 m. pabaigoje. L.Kojala prisiminė, kaip vaikščiojo po Maidaną ir bendravo su protestuotojais. Minioje plėvesavo tūkstančiai Ukrainos vėliavų.
„Bet žinot, kokia buvo antra pagal populiarumą vėliava? Europos Sąjungos. Ukrainiečiai ją matė kaip viltį, kaip geresnio gyvenimo kelią“, – sakė L.Kojala.
Grįžęs į viešbutį, L.Kojala įsijungė televizorių ir išvydo, kaip graikai, tuomet protestavę prieš griežtas taupymo priemones, degina ES vėliavas. Tai buvo paradoksas – tie, kurie buvo už ES ribų, Europos idėją suvokė kaip viltį, tie, kurie buvo Europos viduje – kaip kažką blogo.
Antrasis epizodas, kurį prisiminė L.Kojala – apsilankymas Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“ referendumo. Tuomet L.Kojala sakėsi bendravęs su Lordų rūmų nariu, kuris sakėsi negalėjęs patikėti, kad Britanija nubalsavo prieš likimą ES, ir apgailestavo: „Tai ne mano šalis“. Tuomet britų didikas prognozavo, kad Jungtinė Karalystė panirs į chaosą.
Dabar, praėjus daugiau negu dvejiems metams po referendumo, sakė L.Kojala, matyti, jog jis didele dalimi buvo teisus – Jungtinė Karalystė išties patiria daug chaoso, o ko tikėtis iš ateities, nežino niekas.
Trečia situacija, apie kurią papasakojo L.Kojala – vizitas Berlyne, kur jo laukė pokalbis su kanclerės Angelos Merkel patarėju. Ten L.Kojala sakėsi labai nustebęs, kai prie įėjimo į A.Merkel ofisą netikėtai susitiko pačią kanclerę – ji naudojosi tomis pačiomis durimis, kaip ir kiti lankytojai.
Kaip teigė politologas, vėliau A.Merkel patarėjai jam pasakojo, kad taip siekiama demonstruoti valdžios skaidrumą ir atvirumą piliečiams. Tačiau, atkreipė dėmesį L.Kojala, daugelio europiečių sąmonėje ES kaip tik atrodo priešingai – kaip pernelyg biurokratiška ir atitrūkusi nuo visuomenės.
Paskutinis epizodas, kurį prisiminė L.Kojala – vizitas į Vašingtoną ir susitikimas su amerikiečių diplomatu. Šis, sakė politologas, jam pasakojo, kad nemėgsta JAV prezidento Donaldo Trumpo, tačiau taip pat bandė lietuviui paaiškinti, kodėl kai kurie D.Trumpo teiginiai nėra tokie kvaili, kaip gali atrodyti iš šono.
Diskusijos dalyviai gyrė knygos stilių
Diskusijoje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius gyrė L.Kojalos gebėjimą knyga parodyti, kad Europa yra įdomi. „Tai gyva, dinamiška knyga, rodanti nuolatinį Europos kūrimą“, – sakė A.Pranckevičius.
Jis tvirtino, kad Europa nėra tik dokumentų ir sutarčių rinkinys ar biurokratinis monstras – Europa pirmiausia yra žmonės ir žmones vienijanti idėja, ir knyga tai atskleidžia.
„Iki šiol esame tos idėjos viduje, galime džiaugtis, kad galime kurti nepriklausomybę be baimės“, – sakė A.Pranckevičius.
Dar vienas diskusijos dalyvis, žurnalistas Donatas Puslys, teigė, kad jam labai patiko tai, kad knyga – ne tiesiog interviu rinkinys, bet nuosekliai kuriamas pasakojimas, pateikiantis ne galutinius atsakymus, o skirtingas perspektyvas.
„Tai knyga apie mūsų namus. Tai nėra knyga apie kažką anapus mūsų. Labai rekomenduoju“, – teigė D.Puslys.
„Verslo klasės“ redaktorius, žurnalistas Aurelijus Katkevičius teigė, kad L.Kojalos knyga jam – tarsi stop kadras, esamos padėties užfiksavimas, esamos Europos būklės analizė.
A.Katkevičius sakė suprantantis, kaip sunku buvo rašyti knygą, kai situacijoje dabartinėje Europoje keičiasi žaibiškai. Jis sakė, kad per artimiausius dešimtmečius Europos laukia dideli iššūkiai, kurių vien nacionalinės valstybės išspręsti negalės, todėl suprasti situaciją yra labai svarbu.
Europai kyla įvairios grėsmės
Diskusijos moderatorius Edmundas Jakilaitis visų jos dalyvių teiravosi, kas dabar Europai kelia didžiausią grėsmę.
L.Kojala sakė manantis, kad didžiausia grėsmė Europai – migracijos krizė. Jo teigimu, 2015-16 m. migracijos krizės metu Europa galėjo subyrėti. O dabar, nors migracijos srautai ir sumažėję, dėl įvairių sisteminių veiksnių – klimato kaitos, demografinės situacijos Afrikoje ir Vidurio Rytuose bei kitų – migracija vėl gali būti paskatinta.
Pasak L.Kojalos, tai, kaip Europa pasiruoš susidoroti su ateityje gresiančia naujomis migracijos krizėmis – didelis iššūkis.
D.Puslys teigė, kad dabar iššūkis Europai – kad patys europiečiai ir toliau tikėtų Europos idėja ir suprastų, kad kartais už ją reikia kovoti.
„Ar esame pasiryžę atstovėti už tą sistemą, kurią patys sukūrėme?“, – klausė jis.
Vystydamas D.Puslio mintį, A.Katkevičius atkreipė dėmesį, kad prieš 70 metų Europai žengiant pirmuosius vienijimosi žingsnius, svarbus juos skatinęs veiksnys buvo noras užtikrinti ilgalaikę taiką. Dabar, A.Katkevičiaus teigimu, daug kas mano, kad taika – savaime suprantamas dalykas, kuris bus visada.
„Tai nėra duotybė. Tai nėra aksioma. Tai yra teorema, kurią reikia kasdien įrodinėti. Taika yra kasdienis darbas“, – pabrėžė A.Katkevičius.
Taip pat A.Katkevičius kėlė mintį, kad Europai reikia ją vienijančios ir toli siekiančios idėjos, dėl kurios europiečiai galėtų veikti kartu. Jis priminė, kaip JAV kadaise nuosekliai dirbo, kad amerikiečiai būtų pirmieji, išlaipinę žmogų Mėnulyje, ir kaip ši idėja buvo pasitelkiama vienyti šalį. Jis svarstė, kad galbūt ir Europai reikėtų kažko panašaus.
