Senieji lietuviški keiksmai pavyzdžiui „och tu, rupūže, nelaboji“, „gyvate raudonoji“ ar „šmikis žaliom ausytėm“ šiandiena skamba lyg poezija, sako Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentas Robertas Kudirka. Pasak jo, pasikeitusi net ir pagoniškųjų keiksmų prasmė – kai kuriuos dabar suprantame kaip pagyrimą.
„Kokia „rupužėlė rugienoj“ dabar jau skamba poetiškai. Man jis [šis keiksmas – LRT.lt] gražus, kaip ir „žalia rūta“. Man tai – grynoji poezija. Jau tikrai ne keiksmas. „Žaltys“ – gražus pavadinimas, pagyrimas, kad apsukrus“, – sako Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docentas Robertas Kudirka.
Senieji lietuviški keiksmai pavyzdžiui „och tu, rupūže, nelaboji“, „gyvate raudonoji“ ar „šmikis žaliom ausytėm“ šiandiena skamba lyg poezija
Vis dėlto mokslininko tyrinėjimo sritis – ne senieji lietuvių keiksmai. Jau dešimt metų jis analizuoja į nusikaltimo, narkotikų ir kalėjimo trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Medžiaga surinkta, bendraujant su narkomanais, nusikaltėliais ir vagimis, todėl žodyne publikuoti neišgalvoti žargonai.
„Šie klodai lietuvių kalbos sistemoje yra savičiausi. Žinoma, didžiausias klodas – bendrojo žargono, bet jis yra nespecifiškas. Kalėjimo ir narkomanų [klodas – LRT.lt] yra toks specifiškas, nes tai – socialiai atskirtos ir atsiskyrusios bendruomenės“, – tam tikrų socialinių grupių kalbėsenos ypatumus aiškina R. Kudirka.
Iš viso mokslininkas yra išleidęs du žodynus. Pirmasis, arba didysis, – „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas“. Jame – 9 tūkst. keiksmų ir žargono posakių. Naujausią žodyną sudaro daugiau nei 1200 žodžių ir 250 frazeologizmų. Šiuo metu mokslininkas rengia medžiagą dar vienam žodynui.
