Tapkite „15min knygų lentynos“ gerbėjais tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
„Drakula“
Airių rašytojo Bramo Stokerio romanas „Dracula“ („Drakula“) – viena garsiausių ir įtakingiausių siaubo knygų. Tačiau daugelis knygų mylėtojų nežino, kad knygos autorius nusprendė pašalinti romano apie grafą Drakulą paskutinį skyrių.
Jame buvo rašoma, kad po Drakulos mirties išnyko ir jo pilis. B.Stokeris tokios knygos pabaigos atsisakė dėl to, kad nenorėjo kopijuoti Edgaro Allano Poe kūrinio „Fall of the House of Usher“, o galbūt dar ir dėl to, kad ketino rašyti knygos tęsinį.
„Doriano Grėjaus portretas“
Kuomet 1890 metais Oscaras Wilde'as savo redaktoriams pristatė knygą „The Picture of Dorian Gray“ („Doriano Grėjaus portretas“), kilo didelis sąmyšis.
Knygos redaktoriai autoriui patarė parašyti papildomus septynis skyrius, kuriuose būtų galima panaikinti pagrindinio knygos veikėjo Doriano Gray'aus moteriškumo bruožus, o taip pat išbraukti kai kurias knygos dalis, kuriose galima būtų įžvelgti homoseksualius santykius.
Jeigu ne redakciniai knygos pertvarkymai, O.Wilde'o kūrinys galėjo tapti viena pirmųjų knygų, atkreipusių dėmesį į homoseksualumą ir istorijoje anksčiau nutiesusi kelią į toleranciją – mat šį romaną žmonės labai mėgo.
Visgi, nepaisant kruopštaus redagavimo, po romano paskelbimo kilo skandalas – O.Wilde'as buvo įkalintas.
„Haris Poteris ir Mirties relikvijos“
 |
| Kadras iš filmo/Filmas „Haris Poteris ir mirties relikvijos 2“ |
Britų rašytoja JK Rowling buvo apsvarsčiusi dvi knygos „Harry Potter and the Deathly Hallows“ („Haris Poteris ir Mirties relikvijos“) pabaigas. Jos pasirinktą pasakojimo pabaigą Hario Poterio gerbėjai žino: Voldemortas žuvo, o Haris Poteris visus išgelbėjo.
Alternatyvi istorijos pabaiga nebuvo tokia laiminga. JK Rowling buvo sumaniusi, kad Voldemortas ir toliau gyveno kaip statula Hogvartso požemiuose. Be to, Haris galėjo tapti Hogvartso burtų mokyklos vadovu. JK Rowling niekada neplanavo paviešinti šios knygos pabaigos versijos, tačiau šią alternatyvią istorijos pabaigą internete atskleidė jos draugas, kuris buvo vienintelis žmogus, žinojęs apie tai.
„Laiko mašina“
H.G.Wellso kūrinys „The Time Machine“ („Laiko mašina“) buvo viena pirmųjų fantastinių knygų. Romane pasakojama, kaip Viktorijos laikų anglas išranda laiko mašiną ir persikelia 800 tūkst. metų į ateitį. Ateityje jis atranda, kad žmonės pasidalijo į dvi skirtingas rūšis: Eloi – valdantįjį sluoksnį ir Morelocks, kuriems priklauso silpnesnieji žmonės. Po daug patirtų nuotykių pagrindinis veikėjas grįžta į savo gyvenamą laiką (apie 1894 metus).
Knygos redagavimo metu H.G.Wellso redaktorius, norėdamas labiau pabrėžti „ateities žmonių išsigimimą“ pareikalavo, kad rašytojas parengtų papildomą knygos skyrių. H.G.Wells buvo priverstas sukurti knygoje naują siužetinę liniją – keliautojas laiko mašina aplanko tolimą Eloi ateitį. Jis atranda čia išsiplėtojusią valdančiųjų rasės Eloi formą ją sunaikina, nes nesugeba jos atpažinti.
H.G.Wellsui nepatiko šis redaktoriaus pasiūlymas, tad po ilgų ginčų buvo atsisakyta papildomo knygos skyriaus. Jeigu skyrius būtų buvęs paliktas, žmonėms ši knyga galėjo visiškai nepatikti, ir tai iš dalies būtų nulėmę viso žanro ateitį.
„Alisa Veidrodžio karalystėje“
Rašytojas Lewisas Carrollas nusprendė, kad „Alice in Wonderland“ („Alisa stebuklų šalyje“) tęsinys „Through the Looking-Glass“ („Alisa Veidrodžio karalystėje“) bus geresnis nei pirmoji knyga. Ši knyga iš tiesų dar labiau atskleidė išlaisvintą autoriaus vaizduotę, ji buvo susijusi su šachmatų žaidimu, kuris šios knygos dėka dar labiau išpopuliarėjo. Tačiau knygoje „Through the Looking-Glass“ vieną skyrių teko pakeisti.
Linija tarp geros knygos ir nuostabios knygos – nėra didelė
L.Carrollo knygų iliustratorius buvo pripratęs prie jo užsakovo sunkiai įgyvendinamų užduočių. Tačiau knygoje „Alisa Veidrodžio karalystėje“ buvo vienas personažas, kurio iliustratorius niekaip nesugebėjo pavaizduoti, tad rašytojui L.Carrollui nieko kito neliko, kaip tik personažą beveik ištrinti – palikti tik trumpai apibūdintą.
„Malcolmo X autobiografija“
Knyga „The Autobiography of Malcolm X“ („Malcolmo X autobiografija“) įvardijama kaip vienas įtakingiausių 20 amžiaus literatūros kūrinių. Knyga nusipelnė būti taip vadinama nepaisant to, kad iš jos buvo pašalinti trys skyriai, kurie kartais vadinami kaip „darantys didžiausią poveikį“. Jie buvo parašyti paskutiniais Malcolmo X gyvenimo mėnesiais ir atskleidė jo nusivylimą kova dėl pilietinių teisių, asmeninę kovą su depresija.
Iš knygos keli skyriai buvo pašalinti, nes norėta, kad kūrinio pabaiga būtų kuo labiau optimistinė. Manoma, kad jeigu šie pesimistiniai skyriai būtų buvę palikti, knyga nebūtų padariusi tokios įtakos visuomenei.
„Piknikas prie Kabančiosios uolos“
„Picnic at Hanging Rock“ („Piknikas prie Kabančiosios uolos“) – vienas garsiausių Australijoje parašytų romanų. Knygoje pasakojama apie mergaičių grupę, kuri dingsta pikniko metu. Viena mergaitė paslaptingai sugrįžta, tačiau nieko neatsimena, kas atsitiko. Netrukus jų gimtasis miestas pradeda kentėti nuo paslaptingų įvykių, mirčių ir gaisrų. Romano pabaigoje neatskleidžiama jokia tiesa, o tiesiog apibūdinami įvykiai ir miesto galas.
Knygos autorė Joan Lindsay buvo parašiusi mergaičių likimą atskleidžiančią tiesą, tačiau romano redaktorius liepė rašytojai tai iš knygos išbraukti. Autorė rašė, kad kopdamos į uolą mergaitės pateko į transo būseną ir atrado angą laike. Trys mergaitės įėjo į angą ir pavirto krabais, o vieną mergaitę, kuri vėliau sugrįžo namo, sustabdė nukritusi uola.
Kai pasirodė ši knyga, daugybė žmonių suprato ją kaip tikrais įvykiais paremtą kūrinį. Jeigu viską paaiškinantis skyrius nebūtų išbrauktas, visiems būtų tapę aišku, kad tai tik pramanas, ir knyga greičiausiai nebūtų sulaukusi tokios šlovės.
