Negrožinės literatūros metai
Leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė sako, kad jų leidyklai šie metai – negrožinės literatūros metai. „Bestseleriais tapo net trys lietuvių mokslininkų ir mokslininkių knygos: 2022 m. Metų knyga išrinkta istorikų Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos monografija „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“, elgsenos ekonomistės Agnės Kajackaitės knyga „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“ ir neuromokslininkės Gabijos Toleikytės knyga „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti? Neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad Tu gali“.
Taip pat didžiulio susidomėjimo ir ne vieno tiražo sulaukė atsiminimų knygos: princo Harry „Atsarginis“ ir Matthew Perry „Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas“.
Ji sako, kad be jau minėtų negrožinių, ypač savigalbos ir atsiminimų knygų, vis dar tęsiasi per pandemiją prasidėjusios vadinamosios eskapizmo literatūros banga. Jau keletą metų itin populiari romantinės literatūros kūrėja Colleen Hoover – jos kūrinių leidykla išleido net penketą.
Tuo tarpu kalbant apie susidomėjimą rimtąja grožine literatūra, jaučiamas šioks toks štilis.
Tuo tarpu kalbant apie susidomėjimą rimtąja grožine literatūra, jaučiamas šioks toks štilis. „Tad labai kviečiu skaitytojus ir skaitytojas atkreipti dėmesį į neseniai pasirodžiusius svarbius romanus: 2021 m. „Booker Prize“ laimėtojo Damono Galguto „Pažadą“ ir vienos reikšmingiausių šiuolaikinių švedų autorių Kerstin Ekman romaną „Virsti vilku“. Užtat labai džiaugiamės ką tik pasirodžiusio Manto Adomėno galingo intelektualaus šnipų romano „Moneta & labirintas“ sėkme – nepraėjus nė mėnesiui kartojame tiražą“, – sako ji.
Kalbėdama apie leidybos tendencijas ji sako, jog galima pastebėti, kad įsitvirtina audioknygos. „Užaugo nauja anksčiau leistos geros literatūros skaitytojų karta, todėl gausėja perleidimų. Štai didelio susidomėjimo sulaukia mūsų ką tik perleisti kultiniai Haruki Murakami kūriniai „Pernakt“, „Avies medžioklė“, „Mylimoji Sputnik“. Nauju subtiliu rūbu aprengėme ir mūsų literatūros klasiką: Antano Škėmos „Baltą drobulę“ ir Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, – teigia ji.
Užsuktas leidybos ratas
Ryški šių metų leidybos tendencija – mažėjantys knygų tiražai, sako leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. „Tai lemia ir sparčiai auganti antrinė knygų rinka, kurią vertiname kontroversiškai. Taip, tai didina knygų prieinamumą, tačiau kyla daug klausimų dėl autorių teisių“, – apie priežastis kalba ji ir priduria, kad šiais metais pastebimas kaip niekad svarbus kalbėjimo apie knygas klausimas.
„Laukiančiųjų eilės prie tam tikrų knygų bibliotekose liudija, kad skaitymas vis dar svarbus, tačiau žmonės neskuba pirkti knygų, ką iš dalies lemia ir kylanti knygų kaina. O čia jau kuriasi uždaras ratas – tuomet mažėja knygų tiražai ir tuomet kyla knygų kainos. Knygų gausoje skaitytojai ieškodami vertingų knygų skaitytojai atsigręžia į laiko patikrintus kūrinius“, – pasakoja leidyklos „Tyto alba“ vadovė.
L.Varanavičienė pastebi, kad šiemet lyderiaujančiu žanru būtų galima išskirti negrožinę literatūrą, ypač – psichologinę.
„Akivaizdu, kad skaitytojai ieško atsakymų į įvairius klausimus tiek apie save, tiek apie sudėtingą pasaulį. Čia toliau knyga fenomenu išlieka psichologės-psichoterapeutės Danutės Gailienės studija „Ką jie mums padarė“ – ką tik pasirodė penktasis knygos tiražas. Mažiau skaitytojų dėmesio sulaukė pasaulio įvykius atspindinčios, modernios knygos geopolitikos, karo Ukrainoje temomis. Šio pobūdžio knygas skaitytojai dažniau renkasi skaityti anglų kalba, o vertimai pasirodo gerokai vėliau“, – pasakoja leidyklos vadovė.
Šio pobūdžio knygas skaitytojai dažniau renkasi skaityti anglų kalba, o vertimai pasirodo gerokai vėliau.
Paklausta, kokios leidyklos knygos šiemet buvo populiariausios, „Tyto alba“ vadovė išskyrė lietuvių autorių kūrinius – per 60 proc. populiariausių leidyklos išleistų kūrinių parašė lietuvių rašytojai. Tai dar viena ryški šių metų tendencija.
„Ne vieną iš jų galime laikyti fenomenu. Pavyzdžiui, Andriaus Kleivos „Ką veikia Japonija“, atvėrusi skaitytojams duris į dar nepažintą Japonijos kasdienybę ir paskatinusi domėtis šia šalimi dar daugiau. Kita – knyga fenomenas – „Leonidas Donskis: Man skauda“ (sud. Birutė Garbaravičienė), kuri liudija, koks svarbus ir šiandien yra Leonido Donskio balsas ir idėjos. Būtent dėl to Knygų mugei išleisime jo rinktinių tekstų knygą „Blogis yra laikinas“.
Išskirti reikėtų iš naujo atrastą Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris“. MO muziejuje šiais metais veikianti paroda R.Gavelio kūrybą priartino ir prie naujų kartų ir paskatino susidomėjimą autoriaus kūryba.
Svarbi ir vaikų literatūra – populiariausio vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos knygos tikras fenomenas. Itin daug dėmesio sulaukė detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ knyga „Gedimino bokšto byla“ ir naujas posūkis autoriaus kūryboje – knyga įkvėpta itin populiaraus kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ – „Žmonija prieš pabaigos drakonę“. Panašu, kad Tomas atrado dar vieną literatūrinį raktą – knygose kalbėti apie naująsias technologijas, žaidimus, socialinius tinklus“, – pasakoja „Tyto alba“ vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad 15min rengiami knygų rinkimai rodo, kad šie metai nebuvo turtingi proza, tačiau akivaizdu, kad bendrame kontekste išsiskiria Danutės Kalinauskaitės ilgai lauktas romanas „Baltieji prieš juoduosius“.
Dar viena ryški tendencija, kad sugrįžta laiko patikrintos knygos – skaitytojai renkasi patikrintą ir įvertintą knygą.
„Dar viena ryški tendencija, kad sugrįžta laiko patikrintos knygos – skaitytojai renkasi patikrintą ir įvertintą knygą. Matome tą ir iš užsienio autorių knygų, ir lietuvių autorių kūriniai. Šiemet ryškiausias to pavyzdys – Vaivos Rykštaitės knygos – „Viena Indijoje“ ir „Trisdešimt“.
Galima pastebėti ir sezonines tendencijas. Tarkim, rudenį skaitytojai grįžo prie negrožinių, pažintinių knygų, o vasaros metu karaliavo romanai. Tai galima sieti su skaitytojų noru „pabėgti“, atsipalaiduoti literatūros puslapiuose. Tarp tokių knygų fenomenų paminėtume Lucindos Riley ir Harrio Whittakerio knygą „Atlantas“, kuri vainikavo „Dingusių seserų“ seriją, Karen Swan knygas ir kultinės australų rašytojos Colleen McCullough romaną „Prisilietimas“, – sako L.Varanavičienė.
Perkamiausiųjų ketveriukė
Leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė sako, kad šių metų jų leidybos ketveriukė yra jau senas bestseleris Ayn Rand „Šaltinis“, taip pat architektūriniai hitai – Jano Gehlo „Miestai žmonėms“ ir Marijos Drėmaitės su bendraautoriais išleista „Jūs gaunate butą“. „Labai smagu, kad skaitytojai pamėgo Georges'o Pereco romaną „Žmogus kuris miega“, nes ką tik išleidome jo svarbiausią romaną „Gyvenimas vartojimo instrukcija“, kuris net 600 puslapių, tad Pereco gerbėjai turės, kuo užpildyti ilgus žiemos vakarus. Tikiuosi, kad Pereco „Gyvenimas“ taps kitų metų bestseleriu“, – sako ji.
Ji sako pastebinti, kad leidyklos leidžiamų knygų skaitytojai jau buvo pasiilgę architektūros knygų: rugsėjį išleisto Jano Gehlo manifesto „Miestas žmonėms“ ir Marijos Drėmaitės „Jūs gaunate butą“ tiražai jau beveik pasibaigę.
„Lape“ jaučiame, kad nuo antros metų pusės pardavimai grįžta pandeminį 2021 metų lygį. Tas džiugina, tikiuosi, kad ši tendencija išliks ir kitais metais, ir galėsime kiek atsipvėpę kurti naujas knygas ir tyrinėti naujas kryptis“, – apie pardavimų tendencijas sakė ji.
Istorinių knygų populiarumas
Leidyklos „Alma littera“ Kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė sako pastebinti skaitytojų susidomėjimą lietuvių autorių kūryba.
„Galime drąsiai sakyti, kad esame kurianti leidykla, nes net 40% mūsų parduodamų knygų sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryšku kalbant apie vaikų literatūros krepšelį, daugiau nei pusė jo – lietuvių rašytojų ir iliustratorių kūryba. Itin stiprus ir negrožinės literatūros kūrėjų krepšelis, kuris sudaro arti pusės pardavimų, o temų plotis – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos“, – sako ji.
Kalbant apie skaitytojų temas, A.Kazanavieičnė išskiria susidomėjimą istorija – skaitytojai domisi istorinių ar didžių, įdomių asmenybių gyvenimu, šalies ir pasaulio istorija.
„Ši tendencija ryški ne tik suaugusių, bet ir vaikų literatūroje. Štai neblėsta Ilonos Skujaitės „Karo nuotakos“, Eimanto Gudo „Mėlynas kraujas“, Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ populiarumą – knygos jau ne kartą kartotos, o jau Vilniaus Knygų mugėje pristatysime ir Zigmo Vitkaus atnaujintą knygą „Lietuvos kasdiena“ ir Eimanto Gudo naują istorinę knygą „Gedimino kraujas“, pasakojančią apie Gediminaičių dinastiją.
Jaunieji skaitytojai vis dažniau renkasi knygas jautria tematika – apie negalias, sergančius sunkiomis ligomis. Savo formuojamu leidžiamų knygų krepšeliu jaunimą stengiamės supažindinti ir su seksualinės prievartos siaubu (L.H.Anderson „Kalbėk“), ir su valgymo sutrikimais (netrukus pasirodysianti L.H.Anderson „Žiemos mergaitės“), nes tikime, kad ši literatūra skatina neužsidaryti savyje, teikia paguodą, stiprybę, moko nesitaikstyti su neteisybe ir skatina ieškoti pagalbos sudėtingose situacijose. Sunku būtų nepaminėti ir „fantasy“ žanro populiarėjimo jaunimo ir suaugusių tarpe“, – pasakoja leidyklos „Alma littera“ atstovė ir priduria, kad aktualia išlieka klasika, kurią mielai šiemet rinkos tiek suaugusieji skaitytojai, tiek vaikai ir paaugliai.
A.Kazanavičienė sako, kad šiemet pasiteisino sprendimas atsilieti į skaitytojų prašymus ir perleisti garsiojo Hario Poterio knygas.
„Džiaugiamės, kad ryžomės atliepti skaitytojų prašymus ir išleisti senojo dizaino, kuris kelia nostalgiją, J.K.Rowling serijos apie Harį Poterį, knygas. Nors parduotuvių lentynose galima rasti knygas jubiliejinio leidimo viršeliais, nuo praėjusių metų atsirado iliustruota serijos versija, riboto tiražo leidimas su senaisiais viršeliais yra tiesiog graibstomas poteriados fanų! Mūsų, kaip leidyklos, rizika išties didelė – leisti dar septynias knygas kito dizaino viršeliais, tačiau, panašu, kad mūsų skaitytojai jų labai laukė ir galime sakyti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose didžiosiose pasaulio šalyse, jau galima įsigyti keleto skirtingų dizainų leidimus, juos kolekcionuoti arba tiesiog rinktis sau labiau patinkantį“, – kalba leidyklos „Alma littera“ Kategorijų vadovė A.Kazanavičienė.
Leis daugiau lietuvių autorių knygų
Leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas apie padėtį rinkoje sako taip: „Situacija knygų rinkoje yra neigiamai stabili. Pardavimai neauga, sąnaudos didelės, o knygų kainoms kilti nebėra kur, tad tenka būti labai kūrybiškiems, labai gerai apsvarstyti leidžiamas knygas. Norime nemažinti leidybos ir likti prie savo leidyklos identiteto. Per metus išleidžiame apie 30 knygų ir norime ir toliau tiek leisti. Vis daugiau dėmesio skiriame originalioms lietuviškoms knygoms, per keletą ateinančių metų tikimės išleisti reikšmingų Lietuvos kultūrai knygų“.
Situacija knygų rinkoje yra neigiamai stabili.
Apie šių metų perkamiausias knygas jis sako, kad viena populiariausių knygų buvo Olivios Laing „Vienišas miestas“, kurioje autorė nagrinėja vienišumo problematiką per menininkų biografijas Niujorke. Taip pat skaitytojų buvo pastebėtas Patricko Raddeno Keefe žurnalistinis tyrimas „Nieko nesakyk“ apie Bėdų laikotarpį Šiaurės Airijoje, kolumbietės Quintanos Pilar romanas „Kalė“, JAV kultūros ikonos Mayos Angelou autobiografinis kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“.
G.Orwellas vis dar populiarus
Leidyklos „Jotema“ leidybos projektų vadovė Gintarė Visockytė sako, kad kaip įprastai tarp populiariausių ledyklos išleistų knygų dominuoja klasikinė literatūra ir detektyvai. Jau kelerius metus iš topų nesitraukia G. Orwello „1984-ieji“ ir „Gyvulių ūkis“, kurie šiemet perleisti su naujais viršeliais. „Taip pat džiaugiamės, kad žmonės vėl ieško E. M. Remarque’o knygų – šiemet naujai perleidome jo romanus „Vakarų fronte nieko naujo“ ir „Trys draugai“. Taip pat nemažo susidomėjimo sulaukė ir 2023 m. pradžioje pasirodęs įspūdingos apimties anglų-amerikiečių klasiko H. James’o romanas „Balandės sparnai“, kurį vertė G. Gailiūtė-Bernotienė, – sako ji. – Žinoma, dalis „Jotemos“ leidyklos kūrinių skaitytojų liko ištikimi jau iš seniau pamėgtiems detektyvų autoriams. Tarp perkamiausių galima išskirti šias knygas: jau kelerius metus knygynų topuose atsiduriantis aštrių trilerių meistras C. Carteris ir jo trileriai – „Genezė“ bei „Pasirašyta krauju“, taip pat vokiečių autoriaus S. Fitzek trileris „Mimika“.
Ji taip pat išskyrė amerikiečių autorę K.Hannah ir jos romaną „Tolimi krantai“ bei naują iki šiol lietuviškai neleistą autorę – L.Score ir jos romaną „Tai, kas niekada nesibaigia“.
Susidomėjimo atoslūgis
Ketvirtus metus skaičiuojančios leidyklos „Rara“ vadovas Benas Arvydas Grigas sako, kad šiemet buvo jaučiamas susidomėjimo knygomis atoslūgis.
„Visgi keletą metų leidyba išgyveno didelį atgimimą – per covidą daug kas ėmė skaityti, knygų pardavimai žymiai išaugę buvo, tai dabar truputėlį jaučiasi aprimimas, tačiau ne toks, jog keltų baimę“, – kalba leidyklos vadovas.
Tačiau, pasak jo, gerai literatūrai, „kaip visada, skaitytojas yra ir jis nedings.“
Paprašytas įvardinti ryškiausias šeimet „Raros“ skaitytojams pristatytas knygas, B.A.Grigas įvardijo du kūrinius.
„Ryškiausia knyga šiemet – palestinietės Adanios Shibli romanas „Menka detalė“, nuo jos nedaug atsilieka meksikiečių autoriaus Yuri Herreros knyga „Meksikos trilogija“ bei danų autorės Olgos Ravn „Darbuotojai“, – sako „Rara“ vadovas.
Knyga „išsošokėlė“
Be kasmet bestselerių sąrašuose atsiduriančių knygų, tokių kaip Elaine N.Aron „Itin jautrus asmuo“ ir „Kaip užauginti sūnų“, šiemet leidyklos „Sofoklis“ knyga „išsišokėle“ buvo pramintas Leslie Wolfe trileris „Chirurgė“ – vos tik išleidus knygą reikėjo kartoti jos tiražą, pasakoja leidyklos rinkodaros vadovas Dmitrijus Andrušanecas.
„Maloniai nustebino Shari J.Ryan istorinis romanas „Gydytojo dukra“, kurios tiražą skaitytojai išpirko per kelis mėnesius. Dabar rengiame spaudai antrąją šios autorės knygą. Savo pozicijų istorinių romanų kategorijoje neužleidžia skaitytojų mėgstami Ellie Midwood ir V.S.Alexander romanai“, – sako jis.
Matyti dėsningumas, kad savų pozicijų neužleidžia vaikų auklėjimo temoms skirtos knygos, saviugdos praktikos bei istoriniai romanai.
Kalbėdamas apie skaitytojus šiemet dominusias temas, D.Andrušanecas išskiria bent kelias.
„Matyti dėsningumas, kad savų pozicijų neužleidžia vaikų auklėjimo temoms skirtos knygos, saviugdos praktikos bei istoriniai romanai. Nuo šių neatsilieka detektyvai ir trileriai bei konkrečiam sezonui išleistos knygos, tokios kaip vasarai skirtos Elenos Armas „Ispaniška meilės apgaulė“ ir Tessos Bailey „Netikėta vasara“. Be to, jau dabar žinome, kad gražiausiam metų laikotarpiui – šv. Kalėdoms – išleisti romanai Catherinos Walsh „Lemtingos Kalėdos“ ir Lietuvoje anksčiau nei visame pasaulyje išleista Lauros Madeleine istorija „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“ sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo“, – pasakoja leidyklos „Sofoklis“ rinkodaros vadovas.
Jis teigia, kad leidykla šiemet tolkiau daug eksperimentavo ir skaitytojams siūlė atrasti kitų kultūrų literatūrą.
„Kvietėme skaitytojus rasti laiko vertingam laisvalaikiui su knygomis iš Pietų Korėjos (Han Kang „Ateina berniukas“, Sohn Won-pyung „Migdolai“), nukeliauti į gražiąją Islandiją (Fríða Ísberg „Žymėjimas“) ir perskaityti pirmąkart į lietuvių kalbą išverstą Taivano šalies autoriaus knygą (Wang Wing-Kuo „Mano priešo sakura“)“, – sako leidykloje „Sofoklis“ dirbantis D.Andrušanecas.
Šaltas dušas
Filosofinę literatūrą leidžiančios leidyklos „Phi knygos“ vadovas Tomas Šinkūnas pasakoja, kad šiemet skaitytojų susidomėjimas filosofija nebuvo didesnis nei ankstesnių metų. „Bet išliekame optimistiški“, – sako jis.
T.Šinkūnas pastebi, kad šie metai leidėjams buvo tarsi šaltas dušas.
„Projektai, suplanuoti covidu, buvo įgyvendinti ir akivaizdžiai neatliepė lūkesčių, todėl daug kas grįžo prie kuklesnio planavimo. Manau, kad šis sezonas knygų leidybai, kuris pasibaigs su Vilniaus knygų muge, bus labai derlingas, o vėliau matysime bent kelis metus truksiantį sulėtėjimą“, – prognozuoja leidėjas.
Paklaustas, kokių leidyklos knygų šiemet labiausiai ieškojo filosofijos skaitytojai, T.Šinkūnas įvardijo dvi knygas.
„Šiemet populiariausia mūsų knyga buvo Nigelio Warburtono „Glausta filosofijos istorija“, kuri skaitytojams nutiesė labai reikiamą tiltą su pirminiais filosofijos šaltiniais. Antra pagal populiarumą – Søreno Kierkegaardo filosofinis romanas „Arba, arba“. Tai vienas esminių danų aukso amžiaus literatūrinių kūrinių, randantis sąskambį su mūsų skaitovais. Tiesiog klasika, ką čia bepridursi“, – kalba „Phi knygos“ vadovas.
„Mokytojo“ triumfas
Prieš pat Vilniaus knygų mugę pasirodžiusi Karolio Klimo knyga „Mokytojas“ tapo staigmena ir BALTO leidybos namų knyga lydere šiemet. Leidyklos redaktorė Irma Laužikaitė pasakoja, kad ši knyga buvo graibstoma kaip karštos bandelės.
„Į mugę atsivežto kiekio neliko per dieną, spaustuvė atliko žygdarbį ir per parą tiražą pakartojo, kad per „Mokytojo“ pristatymą autorius neliktų be knygų. Autorius surengė knygos pristatymo turą ir per mėnesį apvažiavo visą Lietuvą“, – praėjusios Vilniaus knygų mugės įvykius mena BALTO leidybos namų redaktorė.
Ji sako, kad skaitytojai šiemet vis dar domėjosi prieš keletą metų lietuvių kalba išleistu Delios Owens bestseleriu „Ten, kur gieda vėžiai“.
„Skaitytojams patiko, jog šis romanas buvo pakartotas minkštais viršeliais. BALTO leidybos namai nutarė išleisti populiariausias savo knygas ir tokiu formatu: šįmet pasirodė penkios knygos – Nicholaso Sparkso „Paskutinis noras“, Marko Sullivano „Po raudonu dangum“, Cheryl Diamond „Mergina iš niekur“, Peterio Swanson „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ ir Sally Hepworth „Anyta“, – pasakoja I.Laužikaitė ir priduria, kad leidykla šiemet skaitytojams pristatė dar vieną naujieną.
„Įtempto siužeto romanai išsiskiria dizainu: juodi puslapių krašteliai, iškilūs žvilgūs viršelio elementai ir raudona linija, nurodanti žanrą – detektyvas, trileris ir t.t.“, – tęsia leidyklos redaktorė.
Paklausta, kokių žanrų populiarumas šiemet stebino, I.Laužikaitė atkreipia dėmesį į Antrojo pasaulinio karo temą.
„Iš topų neiškrenta Marko Sullivano „Po raudonu dangum“ (pagal tikrą istoriją parašytas romanas, nukeliantis į karo metų Italiją) ir Marthos Hall Kelly „Alyvų mergaitės“ (tikrais įvykiais paremtas romanas apie pragariškus koncentracijos stovyklos eksperimentus išgyvenusias moteris)“, – teigia BALTO leidybos namų redaktorė.
