Apie kai kurias ruošiamas naujienas galima sužinoti pačių leidyklų interneto puslapiuose. Tarkime, jau ne vienerius metus laukiama Roberto Bolano knyga „2666“ leidykloje „Kitos knygos“ šiemet jau turėtų išvysti dienos šviesą. Leidykla „Odilė“ pateiks labai laukiamą Fernando Pessoa knygos „The Book of Disquiet“ leidimą. Leidykla „Baltos lankos“ nudžiugins trečiuoju Philippe'o Claudelio vertimu į lietuvių kalbą „Šuns archipelagas“.
Pažvelgti į platesnį vaizdą, kas bus išleista šiemet, galima atsidarius Kultūros tarybos paskelbtus finansavimo literatūros srityje rezultatus. 15min, remdamiesi jais, jau skelbė, kokių lietuvių autorių kūriniai išvys šviesą, o dabar pažiūrėsime, kokie vertimai bus išleisti.
O.Tokarczuk, V.Nabokovas ir kiti žymūs rašytojai
Jau anksčiau buvo skelbta, kad Rašytojų sąjungos leidykla išleis dar vieną Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knygą „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Beje, šios knygos vertėjas Vyturys Jarutis, kalbėdamas 15min tinklalaidėje „Perklausymai“, sakė, kad šios autorės gauti apdovanojimai galbūt paskatins ir aktyvesnius lenkų rašytojos kūrinių vertimus į lietuvių kalbą. Iki šiol buvo išleisti trys jos romanai lietuvių kalba, paskutinis jų – „Bėgūnai“.
Jau senokai buvo pasirodęs naujas literatūros klasiko Vladimiro Nabokovo vertimas, ir džiugu, kad nauja besikurianti leidykla išleis jo romaną „Pninas“. Iš pradžių šis romanas dalimis buvo spausdinamas „The New Yorker“, o atskira knyga išleistas 1957 metais. Jis vadinamas vienu šviesiausių, humoristiškiausių V.Nabokovo kūrinių.
Prancūzų provokuotojo Michelio Houellebecq'o knyga „Serotoninas“ pasirodė praėjusių metų sausį ir ne vienoje šalyje tapo bestseleriu, o Prancūzijoje tikru įvykiu. Rašytojas šiame romane ir toliau nagrinėja savo pamėgtas temas – vidurio amžiaus krizę, prasmės ir laimės paieškas, globalizaciją, prisitaikymą besikeičiančiame pasaulyje. Šią knygą lietuvių kalba išleis leidykla „Kitos knygos“.
W.G.Sebaldas – ypatingą stilių, svyruojantį tarp grožinės ir negrožinės literatūros, sukūręs rašytojas, tačiau lietuvių skaitytojai su jo kūryba nėra ypač gerai supažindinti, o jo lietuvių kalba išleista knyga „Išeiviai“ platesnės publikos dėmesio, regis, nesulaukė. Literatūros gurmanams džiugi žinia turėtų būti tai, kad „Baltos lankos“ išleis vieną garsiausių jo kūrinių „Austerlicas“.
Argentina, Lenkija, Brazilija ir Rumunija
Aptariant tai, kokios literatūros vertimų pas mus trūksta, ne vienas ekspertas pažymi, jog pasigenda šiuolaikinės Lotynų Amerikos literatūros. Šią spragą kiek užpildyti padės argentiniečių autoriaus César Aira romano „Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo epizodas“ vertimas. Beje, nemažai kritikų jo pusiau realistišką, pusiau siurrealistišką, avangardinį pasakojimo būdą lygina su anksčiau jau minėtu W.G.Sebaldu.
Wiesławas Myśliwskis laikomas vienu svarbiausių lenkų rašytojų, pastaruoju metu lietuvių skaitytojai galėjo susipažinti su tokiais jo romanais kaip „Akiratis“ ar „Paskutinis išdalijimas“, o dabar turės progą perskaityti ir dar vieną jo romaną „Adatos ąsa“.
Clarise Lispector buvo žinoma brazilų rašytoja, knygą, kuri pasirodys lietuvių kalba, ji parašė 1942 metais. Šis kūrinys „Arti laukinės širdies“ tapo literatūros sensacija, 23 metų rašytoja, išleidusi savo debiutinį romaną, buvo lyginama su tokiais autoriais kaip Fiodoras Dostojevskis ar Jamesas Joyce'as, ir dabar šią knygą lietuvių kalba išleis leidykla „Baltos lankos“.
Pjesių leidyba irgi nėra dažnas reiškinys mūsų leidyboje, taip pat ir žvilgsnis į rumunų autorių kūrybą. Todėl įdomus leidinys bus ir rumunų absurdo klasiko Eugène Ionesco kūrinio „Kėdės“ vertimas.
Duoklė poezijos mėgėjams
Literatūros ekspertai taip pat kone kasmet pažymi ir tai, kad trūksta ir verstinės poezijos vertimų.
Šiais metais turėtų išeiti žinomo amerikiečių poeto Jerome Rothenberg poezijos rinktinė „Khurbn“.
Leidykla „Kitos knygos“ anonsuoja ir tai, kad bus išleista „Amerikos poezijos antologija“. Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo sudaryta ir išleista antologija, apžvelgianti tik JAV autorius, ir tai turėtų būti reikšmingas leidinys mūsų leidyboje.
Leidykla „Sofoklis“ jau kelintus metus džiugina rašytojo J.M.Coetzee kūrybos gerbėjus – praėjusiais metais pasirodė jo romano „Elizabeta Kostelo“ vertimas, o šiais metais turėtų išeiti ir 1994 metais išleisto šio iš PAR kilusio, dabar Australijoje gyvenančio rašytojo romano „Peterburgo meistras“ vertimas. Šiame kūrinyje autorius į fikcinio pasakojimo tinklą įpina ir Fiodoro Dostojevskio gyvenimą bei autobiografinius motyvus. Tai sudėtingas, gilus, dar kartą šio Nobelio premijos laureato meistrystę įrodantis kūrinys.
Šiaurietiškų romanų mėgėjams turėtų patikti ir islandų autoriaus Jono Kalmano Stefanssono knyga „Dangus ir pragaras“. Tai pirmoji trilogijos dalis, poetiška ir lyriška, pasakojanti apie XIX amžiaus Islandiją, apie gamtos ir žmogaus santykį, apie esminius dalykus. Panašios tematikos knygos sulaukia nemenko pasisekimo tarp lietuvių skaitytojų, tad galima tikėtis, kad ir šis kūrinys, kurį išleis „Baltos lankos“, neliks nepastebėtas.
Pastaruoju metu galima pastebėti ir tai, kad retokai pas mus leidžiama rusų literatūra. Leidykla „Vaga“ mums pristatys vieno žymiausių rusų postmodernistinės prozos kūrėjų Andrejaus Bitovo romaną „Simetrijos mokytojas“. Vienas garsiausių šio autoriaus romanų yra „Puškino namai“, kurį parašyti autorių įkvėpė Josifo Brodskio teismas ir kuris pirmiausia buvo išleistas savilaidoje, o šis romanas yra tarsi esė, pasakojimų, prisiminimų rinkinys, kurį autorius sakė rašęs 40 metų ir kuris tarsi iš pradžių buvo kito kūrinio vertimas, – tai ypač gražia kalba parašytas, ilgam nepaliekančius apmąstymus sukeliantis kūrinys.
Dar vienas šiaurietiškas skaitinys – švedų rašytojo Jono Hasseno Khemirio romano „Tėvo sutartis“ vertimas. Šio autoriaus kūryba išsiskiria subtiliu stiliumi, gimtinėje autorius pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą, jo kūrybą įvertino ir žinomi rašytojai.
Ch.Bukowskio įkvėpėjas ir naujas J.Fowleso vertimas
Pristatant Johno Fante kūrybą neretai prisimenamas Charlesas Bukowskis, kuris teigė, jog šis rašytojas jam padarė didelę įtaką. Būtent Ch.Bukowskio dėka šis rašytojas atrado platesnį pripažinimą. Lietuvių skaitytojai jau galėjo lietuviškai skaityti jo romanus „Sulauk pavasario, Baldini“, „Paklausk dulkių“. Autorius kuria labai tikroviškus personažus, rašo aiškiai, tiesmukai, su psichologine gelme ir sugeba pateikti nepagražintą pasaulio vaizdą – tiek su jo dugnu, tiek su šviesos blyksniais. Lietuviškai dabar bus išleista jo knyga „Kelias į Los Andželą“.
Neretai kalbama ir apie tai, kad nors neblogai pažįstame anglų, amerikiečių, lenkų prozą, mažai žinome apie kaimynų latvių ir estų literatūrą. Aiškinama tai įvairiai – trūksta vertėjų iš tų kalbų, skaitytojams šių šalių autorių kūryba irgi nėra pernelyg įdomi (nors Noros Ikstenos knygos „Motinos pienas“ sėkmė liudija priešingai). Gilesnę pažintį su estų literatūra pasiūlys „Baltų lankų“ leidykla, kuri išleis žymaus estų rašytojo Jaano Krosso, garsėjančio istoriniais romanais, knygą „Lyno akrobatas. Tarp trijų marų“.
Johnas Fowlesas – didelio pripažinimo sulaukęs rašytojas, puikiai žinomas ir lietuvių skaitytojams iš tokių knygų kaip „Magas“, „Prancūzų leitenanto moteris“, „Kolekcionierius“ ar „Vikšras“, tačiau nieko naujo jo nebuvo išleista jau kurį laiką. Todėl pamėgusiems šio rašytojo stilių gera naujiena yra ir tai, kad leidykloje „Alma littera“ bus išleistas jo romanas „Danielius Martinas“, tai brendimo romanas, o pats rašytojas sakė, kad ši knyga apie tai, „ką reiškia būti anglu XX amžiaus pabaigoje“.
Jau žinomi autoriai ir nauji lietuviams vardai
Royaus Jacobseno knygos jau puikiai žinomos lietuvių skaitytojams, jis viešėjo ir Vilniaus knygų mugėje, o dabar ketinama išleisti jau trečios jo knygos „Rigelio akys“ vertimą.
Leidykla „Sofoklis“ išleido dvi pirmąsias vienos garsiausių šių laikų istorinių romanų kūrėjų Hilary Mantel trilogijos dalis, šiemet anglų kalba turi pasirodyti ir trečioji. „Sofoklis“ šią knygą, kuri preliminariai lietuviškai pavadinta „Veidrodis ir šviesa“, taip pat ketina išleisti.
Elif Shafak knygos lietuviškai leidžiamos pareigingai, ne išimtimi taps ir jos nauja knyga „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“, kurią tradiciškai leis „Tyto alba“. Šią knygą nemažai ekspertų vadina jos viena geriausių, ji taip pat pakliuvo į „The Booker Prize“ trumpąjį sąrašą.
Nemažo skaitytojų susidomėjimo sulaukė ir Jane Gardam romanas „Vyras be trūkumų“. Šiais metais pasirodys antroji dalis „Žmona su paslaptimi“.
Pasaulyje nemenko susidomėjimo sulaukė komiška debiutinė Kevino Kwano knyga „Beprotiškai turtingi“. Garsioji satyra lietuvių kalba pasirodys leidykloje „Tyto alba“.
Nuo M.Faucault iki F.Nietzschės
Negrožinės literatūros populiarumas visame pasaulyje pastaraisiais metais labai išaugęs – Lietuvoje taip pat. Praėjusiais metais pirmą kartą buvo išrinktos ir vertingiausios verstinės humanitarinės knygos.
Šiais metais skaitytojai, besirenkantys negrožinę, humanitarinę literatūrą, ras iš ko pasirinkti.
Prieš pat knygų mugę leidykloje „Odilė“ bus išleista antroji Witoldo Gombrowicziaus dienoraščių dalis. Tai pakoreguotas, papildytas senasis leidimas, kuris jau buvo tapęs bibliografine retenybe – pirmoji dalis pasirodė 2019-ųjų pabaigoje.
Jau daug metų nebuvo išleista ir naujų Michel Foucault knygų vertimų, ir leidykla „Vaga“ netrukus išleis jo knygą „Tiesa ir teisinės formos“, kurioje autorius tiria Vakarų pasaulio teisines praktikas kaip vieną iš būdų, kuriuo visuomenė gamina įvairias subjektyvumo ir pažinimo formas.
Leidykla „Apostrofa“ skaitytojams ruošia filosofijos klasiko Friedricho Nietzschės veikalo „Anapus gėrio ir blogio“ vertimo naują redakciją, taip pat numatytas ir kultūros teoretiko Reino Raudo knygos „Meaning in Action: Outline of an Integral Theory of Culture“ vertimas.
Leidykla „Kitos knygos“ praėjusiais metais jau išleido kelias knygas, skirtas meno istorijai, ir panašu, kad tokias knygas leis ir toliau – jų planuose numatyta išleisti meno istorikės Amy Dempsey knygos apie siurrealizmą vertimą – knyga taip ir vadinasi „Siurrealizmas“.
Besidomintiems civilizacijų istorija, jų kultūriniu, politiniu, ideologiniu kontekstu skirta vieno iš struktūralizmo pradininkų Fernando Braudelio knyga „Civilizacijų gramatika“, kurią turėtų išleisti leidykla „Kitos knygos“.
Leidykla „Jonas ir Jokūbas“ toliau nuosekliai leidžia filosofinius veikalus, ir tarp jos planų – Cicerono veikalo „Apie pranašavimą“ I knygos bei Henri Bergsono knygos „Mąstymas ir judantysis“ vertimai.
Johano Huzingos kūryba pastaraisiais metais vėl prisiminta – leidykla „Gelmės“ išleido jo knygą „Homo ludens“, o „Aukso žuvys“ specialiu, meniniu leidimu prisiminė ir garsiąją jo knygą „Viduramžių ruduo“. Leidykla „Gelmės“ dabar planuoja išleisti dar vieną jo knygą – „Rytdienos šešėliuose“.
Hannah Arendt knyga „On Revolution“ yra viena iš pamatinių, tyrinėjant revoliucijų užuomazgas, istoriją, besikeičiančias karo ir revoliucijos sąvokas. Šios knygos vertimą planuoja leidykla „Vaga“.
Na, o besidomintiems Romain Gary gyvenimu ir kūryba „Baltos lankos“ ketina pasiūlyti Dominique Bona „Romain Gary“ vertimą.
