Mentalfloss.com rašo, kad anksčiau su tokiomis knygomis buvo kovojama ugnimi – leidiniai paprasčiausiai būdavo sudeginami. Tokiu būdu pasaulis neteko daug istorinių knygų, kurių pagalba galbūt būtų galima užpildyti istorijos spragas.
Imperatorius Qin Shi Huang ir istorijos interpretavimas
 |
| Wikimedia.org nuotr./Imperatorius Qin Shi Huang |
Daugiau kaip 500 metų senovės Kinija išgyveno raštingumo ir idėjų aukso amžių. Nepaisant karų, 770–221 metais prieš Kristų čia gimė konfucionizmo ir daoizmo filosofiniai mokymai. 221 metais prieš Kristų karai baigėsi ir valdžia atiteko imperatoriui Qin Shi Huang. Imperatorius ir jo patarėjai nepasitikėjo tuometiniais mokslininkais ir 213 metais prieš Kirstų įsakė sudeginti tūkstančius jų parašytų knygų.
Visos istorinės knygos buvo sunaikintos, tad imperatorius Qin Shi Huang turėjo puikią galimybę sukurti savą istorijos interpretaciją. Nenuostabu, kad naujoje istorijos versijoje save jis vaizdavo kaip patį geriausią. Tai tęsėsi maždaug trejus metus. Tuomet imperatorius nurodė nužudyti daugiau kaip 1000 su mokslu susijusių žmonių, kai kuriuos iš jų liepė sudeginti gyvus, o visus mokslininkų darbus – sudeginti.
Nėra žinoma, kiek pasaulis neteko svarbių knygų.
Nalanda universiteto biblioteka
600 metų Nalanda universitetas buvo vienas geriausių pasaulyje. Indijoje įkurtas universitetas traukė minias studentų, čia studentai atvykdavo net iš tolimosios Graikijos. Čia taip pat buvo viena geriausių ir gausiausių visų laikų bibliotekų. Biblioteka buvo įsikūrusi trijuose devynių aukštų pastatuose. Universiteto bibliotekoje buvo šimtai tūkstančių įvairių knygų – gramatikos, logikos, literatūros, astrologijos, astronomijos ir medicinos.
Vienos svarbiausių čia saugotų knygų buvo budistiniai tekstai. Bakhtiyar Khilji vadovaujama musulmonų kariuomenė 1193 metais įsiveržė į universiteto biblioteką ir pradėjo ją niokoti. Anot legendos, bibliotekoje buvo tiek daug knygų, kad jas sudeginti prireikė trijų mėnesių.
Dėl sunaikintų budizmo knygų, ši religija šimtams metų neteko pagrindinio šalies tikėjimo vardo.
Inkvizijos teismai
Ispanija garsėjo inkvizijos teismais, ypač Tomaso Torquemado laikais, kuomet žmonės buvo kankinami vien dėl to, kad išpažino „neteisingą“ religiją. Tokių teismų metu po kankinimų žmonės buvo deginami, o visos knygos, kurias jie turėjo su savimi, taip pat buvo sunaikinamos. Išskurus tuos atvejus, jei jie turėdavo Bibliją.
600 metų Nalanda universitetas buvo vienas geriausių pasaulyje
Inkvizija ypač ieškojo knygų, parašytų hebrajų arba arabų kalba. Tomasas Torquemadas netgi rengavo knygų deginimo „festivalius“, kuomet buvo deginami tūkstančiai knygų, o tvyrojusi atmosfera būdavo tarsi šventėje.
Ispanų kova su majais
Majai buvo pažangi civilizacija. 100 metais prieš Kristų jie buvo sukūrę savo rašto sistemą ir per kitus 1400 metų jie užrašė savo istoriją, astronominius matavimus. Ir tai padarė taip pat gerai, kaip ir išmanė astronomiją Tačiau tuo metu į majų kraštus atklydo ispanų užkariautojai.
1562 metais tris mėnesius kankindami Majų genties žmones ispanai bandė juos pakrikštyti, o norėdami, kad majai atsisakytų savo senos gyvensenos, sudegino visus rastus jų rankraščius.
Grėsmė kornų kalbai
Pietvakarių Anglijoje esanti Kornvalio grafystė pasižymi turtinga keltų tradicijų istorija. Šis regionas turi ir savo kalbą – kornų. Šiame regione 1265 metais buvo įkurtas Glasney koledžas, kuriame buvo daug knygų, parašytų senąja kornų kalba, kuri ir buvo čia vartojama.
Tačiau 1548 metais Anglijos karalius Henry VIII įsakė užimti koledžą ir sudeginti visas jame laikomas knygas. Sugriautas koledžas pakeitė Kornvalio grafystės kultūrą – ši kalba atgaivinta tik praeitame amžiuje.
JAV Kongreso bibliotekos gaisrai
1980 metais tuometinis JAV prezidentas Johnas Adamsas nusprndė, kad būtina įkurti biblioteką, kurioje būtų tiek knygų, kiek gali prireikti JAV Kongreso nariams. Praėjus 14 metų bibliotekos pastatą užėmė britai, kurie ją sudegino. Sudegė visos bibliotekoje laikytos knygos – apie 3000 egzempliorių.
Tuomet didžiausią asmeninę biblioteką, kurioje buvo apie 6500 knygų, turėjo Thomas Jeffersonas. Jis pasiūlė valstybei iš jo nupirkti visas knygas ir taip kompensuoti per Kongreso bibliotekos gaisrą sudegusias knygas. JAV valdžia sutiko su šiuo pasiūlymu ir įsigijo knygas. Tačiau 1851 metais Kongreso biblioteką vėl nusiaubė gaisras – sudegė daugiau nei du trečdaliai T.Jeffersono knygų kolekcijos.
 |
| Pagrindinis JAV Kongreso Bibliotekos skaitymo kambarys |
Sudegintos kinų bibliotekos
Per Antrąjį pasaulinį karą Japonijos kariai laikėsi taisyklės naikinti bibliotekas. Per karą japonai įsiveržė į Kiniją ir sudegino aštuonias pagrindines šalies bibliotekas ir jose esančias knygas.
Nežinoma, kiek iš viso knygų japonai sunaikino, bet skaičiuojama, kad buvo sunaikinta milijonai knygų.
Karo metais dažnai įsiveržusios kariuomenės naikina bibliotekas, tačiau nedaug kariuomenių sunaikino tiek knygų ir bibliotekų kiek tuometinė Japonijos armija.
Lenkų kultūros naikinimas
Japonus bibliotekų deginime pralenkia tik Vokietijos naciai. Varšuva per Antrąjį pasaulinį karą itin nukentėjo – naciai sugriovė 14 miesto bibliotekų, o visas jose laikytas knygas sudegino. Vokiečiai efektingai griovė bibliotekas, nes kariuomenėje turėjo specialius būrius, kurių užduotis buvo griauti pastatus ir naikinti viską, kas jų viduje.
Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, Lenkija neteko apie 16 mln. knygų ir rankraščių.
Vokietijos bombardavimas
Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą daugiausia knygų neteko Vokietija. Kuomet sąjungininkai pradėjo aktyviai bombarduoti Vokietiją, jie nekreipė dėmesio, kad gali sugriauti muziejus, bibliotekas ar universitetus.
Varšuva per Antrąjį pasaulinį karą itin nukentėjo – naciai sugriovė 14 miesto bibliotekų, o visas jose laikytas knygas – sudegino
Per kelis mėnesius buvo sunaikintos 35 pagrindinės ir daug mažų Vokietijos bibliotekų. Nėra tiksliai žinoma, kiek knygų buvo sunaikinta. Spėjama, kad pelenais virto trečdalis Vokietijoje buvusių knygų.
1,5 mln. sudegintų knygų
1892 metais įkurtoje Nacionalinėje Sarajevo bibliotekoje buvo laikoma daugiau kaip 1,5 mln. knygų. Iš jų daugiau kaip 150 tūkst. buvo itin reti manuskriptai. Po Antrojo pasaulinio karo bibliotekos darbuotojai sugebėjo rasti svarbiausias šalies knygas, kurios buvo pasklidusios po visą šalį, ir vėl surinkti jas vienoje vietoje.
Tačiau 1992 metais Serbijos kariai įsiveržė į Sarajevą ir artilerijos sviediniais apšaudė biblioteką, kuri sugriuvo, o joje buvusios knygos sudegė. Daug biliotekos darbuotojų ir vietinių gyventojų bandė gelbėti knygas, tačiau jų pastangos buvo bevaisės, o vienas žmogus žuvo. Biblioteka neteko visų knygų.
Malio manuskriptai
Negalvokite, kad knygos buvo deginamos tik praeityje. 2013 metų sausį islamistų maištininkai Malyje sunaikino tūkstančius manuskriptų. Kai kurie šių neįkainojamų rankraščių atkeliavo dar iš XIII amžiaus. Dauguma iš jų nebuvo pervesti į elektroninį formatą ar išversti, tad pasaulis neteko daug istorinių dokumentų.
Taip pat siūlome perskaityti apie garsiausias knygas, kurios buvo uždraustos. Strapsnį rasite paspaudę čia.
