D.Dargis pasidžiaugė, kad jo karjera sknygų pasaulyje prasidėjo dar prieš 12 metų, per tą laiką buvo išleistos net devynios knygos. Nors jis knygų mugėse dalyvauja nuo 2014 metų, šis kartas yra pirmas, kuomet gali pristatyti savo parašytą knygą.
D.Dargis pastebėjo, kad nors kriminalinės literatūros žanras turi savo skaitytojus, auditorija kartais stebina savo jaunu amžiumi.
„Per šias dienas pastebėjau, kad ateina jauni žmonės, lydimi net tėvų. Ir buvo priėjusi net mergaitė, kokių 12 metų. Ir jau žinojo visas mano knygas, net skyrius, kas kur yra. Buvau maloniai šokiruotas, kad jaunimas domisi tokiom istorijom. Labai džiaugiuosi, kad žmonės visgi skaito. Kad knyga nebūtinai turi būti menas, kultūra, o gali būti tikro gyvenimo liudijimai arba tiesiog dokumentika. Nes tikros istorijos visame pasaulyje yra įdomios“, – įspūdžiais dalijosi autorius.
Diskusijoje dalyvavęs buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas pastebėjo, kad D.Dargio knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ įdėtas milžiniškas darbas, mat joje yra gausybė tiesioginių liudijimų, kurie atskleidžia asmenines grupuotės narių charakteristikas, jų savybes.
„Tai yra fenomenalu, nes prakalbinti pačius knygos herojus, prakalbinti pareigūnus, prakalbinti nukentėjusius – tikrai sunku. Tai įgauna ypatingą vertę, kadangi autorius šioje knygoje parodymus, pasakojimus sugretina tarpusavyje ir pateikia kaip vientisą mintį. Fenomenalu yra tai, kad knygos herojai yra nebaigto tyrimo stadijoje. Teismai dar nėra priėmę nuosprendžio. Tai sudaro didelę intrigą“, – nuomone apie knygą pasidalijo V.Račkauskas.
Nors knygose pateikiami tikrų istorijų faktai, auditorija susidomėjo, ar vis dėlto autoriui netenka kartais „prijungti“ ir savo fantazijos, atskleidžiant emocinį veikėjų pasaulį. Tačiau į šį klausimą D.Dargis pirmiausia atsakė šmaikščiai – jei pabandytų knygose panaudoti vaizduotę, netrukus tektų keliauti į teismą ir bylinėtis dėl faktų iškraipymo.
Vis dėlto asmeninių pamąstymų būna visose knygose.
„Labai stengiuosi tvardytis, aš moku atsijungti. Dirbu su tuo. Filtruoju, į visa tai žiūriu kaip į darbą. Bandau surašyti, užversti ir eiti. Toliau gyventi. Stengiuosi pernelyg nesusigyventi su emocijomis, kurios nėra itin smagios“, – aiškino D.Dargis.
Nusikaltimai domina kiekvieną
Pats D.Dargis savo knygų karjerą pradėjo nuo istorijos apie Daktarų grupuotę. Kaip rašytojas teigia, šios knygos tiražų kiekis – nebesuskaičiuojamas. Skaitytojų susidomėjimas aštriomis temomis lėmė tai, jog atsirado ir daugiau autorių, pasinėrusių į kriminalinę literatūrą.
Diskusijoje dalyvavęs Aukščiausiojo teismo teisėjas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas teigė, kad nusikalstamumas domina kiekvieną. Ypač, jei tai susiję su gaujų nusikaltimais.
Kriminologas Mindaugas Lankauskas pridūrė, kad šis žanras nėra būdingas tik Lietuvai ar posovietinei kultūrai, o pats į šį žanrą žiūri teigiamai. Žmones šis žanras traukia, mat jis turi „egzotiško prieskonio“, yra paslaptingas. Taip pat Lietuvoje apie tai nėra labai daug mokslinės literatūros ir pats M.Lankauskas kartais šiomis knygomis pasiremia kaip edukacine, tiriamąja literatūra teigdamas, jog universiteto aplinkoje tai gali būti kaip papildomas šaltinis – tiriamoji žurnalistika.
Narkotikų platinimas – nusikaltimas Nr.1
Nusikalstamumo ekspertai atskleidė, kad pagrindinė šių laikų organizuotų nusikaltėlių prekė yra narkotikai. M.Lankauskas pridūrė, kad nėra grupuotės, kuri veikdama nebūtų susijusi su narkotikais. Vis dėlto Lietuva nėra didelio masto narkotikų platinimo šalis, palyginus su kitomis Europos šalimis, nes ir narkotikų vartojimo lygis yra ganėtinai žemas.
Kriminologas palyginimui pateikė kokaino pavyzdį – lietuviams šią psichotropinę medžiagą gabenti yra per brangu, todėl jie pasirenka metamfetaminą arba amfetaminą. Tiesa, mūsų šalyje beveik neužsiimama ir narkotikų gamyba.
Kauno rajone, pamiškėje, buvo aptikta metamfetamino „laboratorija“. Sąlygos buvo primityvios, antisanitarinės, tačiau narkotikų kokybė – ypatingai gera.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas A.Gutauskas pridūrė, kad pagrindiniai grupuočių nusikaltimai yra narkotikų platinimas ir prekyba žmonėmis, tačiau tarp grupuočių yra ne tik lietuviai, taip pat ir kitų šalių piliečiai. Be to, Lietuva dažniausiai tampa tik tranzito šalimi, tik dalis tokių atvejų „nusėda“ Lietuvoje.
Teisėjas pasidalino ir įdomiu faktu – Kauno rajone, pamiškėje, buvo aptikta metamfetamino „laboratorija“. Sąlygos buvo primityvios, antisanitarinės, tačiau narkotikų kokybė – ypatingai gera.
Pasikeitę filmų herojų veidai
Šiuo metu Lietuvos televizijos ekranuose galime išvysti ne vieną serialą ar filmą apie kriminalinių laikų „herojus“. Žiūrovus jie įtraukia ne mažiau, negu rašomos knygos, tačiau ar tikrai ekranuose pasirodžiusios istorijos atskleidžia tikrąją realybę?
A.Gutauskas teigė, kad filmas yra meno kūrinys, kuriuo ieškoma didelio publikos susidomėjimo.
„Nebus įdomu, jei penkias serijas buhalteris pildys dokumentus“, – šmaikščiai pakomentavo teisėjas.
Tuo tarpu kriminologas M.Lankauskas pastebėjo, kad ankstesniais laikais ekranizuotose istorijose buvo tik „geriečiai“ ir „blogiečiai“. Šiais laikais kuriami veikėjai daug įvairesni.
„Žmogus, kažkoks mafijos gaujos lyderis, rodomas kaip žmogus. Seriale „Narkos“ – mafijos atstovas šaudo be pasigailėjimo, tačiau tuo pačiu yra mielas šeimos tėtis. Herojai yra nebe tokie, kaip anksčiau“, – dalijosi įžvalgomis M.Lankauskas.
Svajonė – „Netflix“?
„Galbūt skambės pagyrūniškai, bet knyga greitai tapo pripažinta, bestseleriu. Man, kaip autoriui, malonu“, – džiaugėsi rašytojas.
D.Dargis pasidalino ir nuogąstavimais, kurie kamavo rašant – kaip pateikti, kaip priims skaitytojas knygą. Mat tas žanras jau galėtų būti nusibodęs, kuomet ta pačia tema parašyta jau nebe viena knyga. Tačiau projektas vis dėlto tapo sėkmingu.
„Tikiuosi, kad „Netflix“ pagal bent vieną mano knygą sukurs filmą“, – savo svajone pasidalijo D.Dargis.
