Tačiau tinkamą pavidalą šio autoriaus knygos įgavo tik dabar. Dizainerė Lina Sasnauskaitė jas apvilko rūbais iš kartono, kuris naudojamas alaus dėžėms gaminti. Dėl tokio sprendimo Ch.Bukowskis, žinoma, būtų labai patenkintas ir ta proga pakeltų dar vieną alaus bokalą.
Naujais viršeliais pasipuošusios trys knygos, viena iš jų – ilgai laukta naujiena. Tai apsakymų rinkinys „Dailiausia moteris mieste“, kuriame Ch.Bukowskio stilius grynas it paskutinis degtinės lašas, o minties koncentracija pasiekia aukščiausią lygį lyg šmaikščiame ir nelabai švankiame anekdote. Trisdešimt sarkastiškų, bet nuoširdžių ir net sentimentalių pasakojimų čia susilieja į negailestingą pačiame dugne atsidūrusio individo gyvenimo kroniką. Gražiausia miesto moteris persirėžia kaklą nudaužtu buteliu, Hitleris pasidaro plastinę operaciją ir pakeičia išprotėjusį JAV prezidentą, o pats herojus sumažinamas iki šešių colių ir įgrūdamas į raganiškų galių turinčios moters vaginą...
Alaus dėžių drabužiais apsirengė ir du romanai: „Faktotumas“ bei „Skaitalas“. Pirmojo pavadinimas kilęs anaiptol ne iš angliško keiksmažodžio, o iš lotyniško posakio „fac totam“ – liet. „daryk viską“. Bosų paliepimus besąlygiškai vykdantis juodadarbis Henris Činaskis nesugeba niekur pritapti ir yra pasmerktas klaidžioti gyvenimo užkaboriais su užknisančiomis moterimis, nuolatinėmis mintimis apie savižudybę, praloštomis lažybomis hipodromuose, tragiškais rašytojiškais nusivylimais ir, žinoma, šimtais išgertų viskio bei vyno butelių.
Antrasis romanas „Skaitalas“ – tai postmodernus ironijos, mistikos ir juodojo humoro kokteilis, dedikuotas prastai literatūrai ir parašytas kaip bulvarinių skaitalų parodija, kupina neištikimų žmonų, idiotų vyrų, seksualių ateivių iš kosmoso, viskam abejingų numirėlių balzamuotojų ir neurotiškų paštininkų. Siužetas verčia pasikasyti galvą net labiausiai išprususius literatūros snobus: nevykėlis detektyvas Nikas Bileinas blaškosi po Los Andželo gatves, barus ir hipodromus, ieškodamas mistinio Raudonojo Žvirblio, o Ponia Mirtis užsako surasti garsųjį prancūzų rašytoją Seliną, mat šis, nors mirė prieš keliasdešimt metų, pas ją taip ir nepasirodė...
Hipnotizuojančią autoriaus įtaigą ir įtaką skaitytojams taikliai įvertino Aistė Miškinytė: „Bukowskis – tai švirkštas su dviem adatomis, variantas be pralaimėjimų. Skaitydama galiu tik pasirinkti, ar gailėsiuosi, kad esu, ar gėdysiuosi, kad nesu. Bet kokiu atveju į galvą duos priminimas, kad šiame pasaulyje norisi apginti kanarėles, o žmones šaudyti nuo stogų ir bažnyčių bokštų.“
Charles Bukowski. Dailiausia moteris mieste: apsakymai. Iš anglų k. vertė Gediminas Pulokas. K.: Kitos knygos, 2017.
