Šio kūrybiškiauslių lietuvių autorių knygų aptarime dalyvavo dvyliktuko rinkimų komisijos pirmininkė Dalia Satkauskytė bei komisijos narės Jūratė Čerškutė ir Solveiga Daugirdaitė ir renginio vedėjas Marijus Gailius.
Tyrinėjant šį dvyliktuką akivaizdu, kad nemažą jo dalį sudaro poezijos rinkiniai. D.Satkauskytė teigė, kad tai – nieko keisto. „Poetinio kalbėjimo tradicija pas mus yra labai stipri“, – teigė ji. Tačiau ji pastebėjo ir tai, kad pamažu keičiasi situacija ir prozoje, atsiranda naujų pasakojimo būdų.
S.Daugirdaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad parašoma vis daugiau istorinių romanų. Jos manymu, viena iš istorinio romano suklestėjimo priežasčių galima laikyti tai, kad lietuviai galbūt pavargo skųstis dėl gyvenimo ir ima ieškoti praeityje stiprybės, žiūrėti, kuo mes esame unikalūs. Vienos populiariausių istorinių romanų autorių Lietuvoje yra Kristina Sabaliauskaitė ir Gina Viliūnė, tačiau jų naujos knygos į sąrašą nepateko. S.Daugirdaitė atkreipė dėmesį, kad pirmoji K.Sabaliauskaitės „Silva rerum“ serijos knyga pateko į kūrybiškiausių knygų sąrašą, ji teigė, kad „būtų juokinga, jeigu būtų bandoma kiekviena šios serijos tomą čia įtraukti“. Tuo tarpu G.Viliūnės knyga nepateko, nes šiame sąraše – elitinė literatūra, ir šiai kategorijai autorės knygos, komisijos nuomone, galbūt nėra visiškai tinkamos.
Praėjusiais metais išskirtiniu kūriniu tapo Rimanto Kmitos knyga „Pietinia kronikas“. S.Daugirdaitė R.Kmitos knygą apibūdino kaip labai gaivų gūsį mūsų literatūroje. Kalbėdamos apie R.Kmitos romaną, literatūros ekspertės teigė, kad autorius pataikė pasirinkdamas patį žanrą – tai romanas apie žmogaus brendimą. Beje, nors dažniausiai atkreipiamas dėmesys, kad ši knyga parašyta šiaulietiška tarme, kartu tai ir bandymas rašyti žargonu. Sąraše tai ne vienintelė tarme parašyta knyga – čia yra ir Stasio Eidrigevičiaus knyga „Giedanti gaidžio galva“. Literatūrologės teigia, kad ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, taip yra visame pasaulyje – tai vienas iš autentiškumo paieškų būdų.
Pasaulinėms tendencijoms priskirtinas ir kitas šio dvyliktuko bruožas – net keturias knygas parašė literatūros mokslininkai.
Beje, vos paskelbus šį dvyliktuką atkreiptas dėmesys, kad jame dominuoja vyrai – čia tik dvi moterų autorių knygos. Tačiau S.Daugirdaitė teigė, kad tai galbūt atspindi visą mūsų visuomenės būklę. „Jei nepatinka, ką mes matome veidrodyje, kas kaltas – veidrodis ar veidas kaltas? Čia visos visuomenės problema“, – sakė S.Daugirdaitė. Ji teigė, kad lyčių pasiskirstymas literatūroje pas mus akivaizdus. – Visuomenė neskatina moterų rašyti elitinę literatūrą“.
2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016.
4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016.
5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016.
6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016.
8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016.
10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.
