Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
– Bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago!
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai, atsikėlę iš miego,
Už lango pamatė daug sniego.
(Justinas Marcinkevičius, „Žiema“)
Eilėraštis, atpažįstamas kiekvienai mamytei ir tėveliui. Gal sunku prisiminti kur ir kada jį girdėjome, gal sunku prisiminti autorių, tačiau tikrai kiekvienas yra bent kartelį mokykloje skaitęs „Žiemą“ ar deklamavęs Kalėdų Seneliui. Autorius – Justinas Marcinkevičius. Šio rašytojo pristatyti nereikia: kol užaugome iki „Mažvydo“, „Dienoraščio be datų“ ir kitų kūrinių, namie ar mokykloje deklamavome ne vieną Justino Marcinkevičiaus eilėraštį.
„Laukinė kriaušė“ pirmą kartą buvo išleista 1973 metais. Manau, kad iki šiol knygutė neprarado savo literatūrinės vertės. Džiugu, kad tokie kūriniai kaip „Voro vestuvės“ ar „Grybų karas“ neužmiršti – „Tele-bim-bam“ pastatė puikią roko operą pagal poemą „Voro vestuvės“, o pagal „Grybų karą“ sukurtas ne vienas spektaklis. Džiaugiuos ne tik galėdama nuvesti vaikus į šiuos renginius, bet ir paskaityti tuos kūrinius. Ir dar daugiau poemėlių ir eilėraščių, kuriuos man skaitė, kai aš pati buvau vaikas.
Knygoje „Laukinė kriaušė“ sudėti populiariausi Justino Marcinkevičiaus kūriniai vaikams: „Grybų karas“, „Voro vestuvės“, „Laukinė kriaušė“ – tik dalis kūrinių, be poemėlių yra ir eilėraščių. Gerai, kad ir liliustracijos likusios „senos“, gal tik man tokia nostalgija, tačiau nebeturėdama ankstesnio leidimo džiaugiuos galėdama parodyti savo vaikams, kokią knygą skaičiau ir kaip ji buvo iliustruota.
Nors knygutė rašyta vaikams, man ir pačiai ją skaityti labai malonu. Manau, kad daugelis tėvelių ir mamyčių mielai prisimins savo vaikystę ir tikrai ras laiko paskaityti atžaloms gražių eilių, o gal net ir kartu pasimokyti mintinai su savo darželinuku ar mokyklinuku. Gražiai praleiskite laiką su gražia knyga.
