Kūrėjai apdovanojimą pelnė geriausia novele, paskelbta Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“ 2010–2012 metais, tapęs jos kūrinys „Nekaltutis“
„Prisimenu, kaip prieš 20 metų gimė A.Vaičiulaičio literatūrinė premija. Tada nebuvo jokios abejonės dėl šios premijos vertės ir įsipareigojimo tęsti šios premijos teikimo tradiciją. Šia premija siekiama skatinti naujausios lietuvių novelistikos autorius ir prisiminti geriausius Lietuvos novelistus, – sakė A.Vaičiulaičio 106-ojo gimtadienio išvakarėse įvykusio renginio vedėjas profesorius Vytautas Martinkus. – Šią premiją galima būtų pavadinti išskirtinai vaičiulaitiškai – ji yra auksinė naujausios mūsų novelistikos plunksna.“
Premijos vertinimo komisijos pirmininkė Danutė Kalinauskaitė, džiaugdamasi, kad ši premija išsaugota jau 18 metų, tikino, kad šiais metais jos vienbalsiai nusipelnė L.S.Černiauskaitė.
„Romaną parašyti gali visi, o novelę – ypač gražią – sugeba tikrai ne bet kas, net geri rašytojai prisipažįsta, kad tam – per silpnos jų blauzdos. Gera novelė turi puikų pirmą ir paskutinį sakinį ir tiksliai kaip šūvis šauna skaitytojui į tarpuakį. Būtent tokią, mūsų manymu, parašė L.S.Černiauskaitė. Visi komisijos nariai šį kūrinį išskyrė ir jis buvo lyderis net labai skirtingų estetinių skonių komisijos nariams“, – atskleidė komisijos pirmininkė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Laura Sintija Černiauskaitė, Vytautas Martikus ir Antano Vaičiulaičio dukterys |
Ji negailėjo gerų žodžių novelei-laureatei „Nekaltutis“.
„Novelėje „Nekaltutis“ išmoningai auginama grėsmės nuojauta ir ši intriga puikiai išlaikoma iki pabaigos. Tai – jaunos moters pasakojimas apie instinktą išlikti ir išsaugoti savo vaiką. Visa novelė nuausta iš subtilių užuominų, tikslių psichologinių niuansų. Ji yra gražios noveliškos formos, parašyta puikia lietuvių kalba, kas ją tiesiogiai susieja su vaičiulaitiška tradicija“, – aiškino D.Kalinauskaitė.
Įteikti devintąją A.Vaičiulaičio premiją iš už Atlanto atskrido dvi iš trijų rašytojo dukterų, saugančių tėčio atminimą.
„Mes šeima, kuriai rūpi įamžinti A.Vaičiulaičio kūrybinį palikimą. Tęsdamos šios premijos teikimo tradiciją, mes taip pat norime atminti mūsų mamą Joaną Vaičiulaitienę, kuri ir įkūrė šią premiją po tėvelio mirties, – sakė vyriausioji rašytojo dukra Danutė Vaičiulaitytė-Nourse. – Premija norime paremti novelės žanrą lietuvių literatūroje ir kūrybiniu procesu išsaugoti ateinančių rašytojų ryšį su A.Vaičiulaičiu.“
Jauniausioji A.Vaičiulaičio dukra AldonaVaičiulaitytė-DeBold prisipažino Rašytojų klube jaučianti tėvelio, išėjusio Anapilin prieš 20 metų, dvasią ir žvilgtelėjo į ant fortepijono stovinčias savo tėčio ir mamos nuotraukas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Laura Sintija Černiauskaitė |
A.Vaičiulaičio dvasią ir ryšį su juo tikino jaučianti ir šių metų premijos laureatė L.S.Černiauskaitė.
„Prieš 18 metų čia pristatinėjau savo pirmą knygutę. Dabar aš jau brandi moteris ir stoviu čia kita proga, – kukliai šypsojosi rašytoja. – Pajutau ryšį su A.Vaičiulaičiu, kai apsilankiau jo tėviškėje Vilkaviškio rajone. Jo ten palikti žodžiai apie brangius namus mane sujaudino ir palietė. Tada ir aš susimąsčiau – o kur mano namai?“
Dėkodama komisijai ir rašytojo dukterims, mecenuojančioms šią privačią literatūros premiją, L.S.Černiauskaitė perskaitė padėkos kalbą, kuri bus išpublikuota naujame žurnalo „Metai“ numeryje.
Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija įsteigta 1994 m. ir pirmą kartą įteikta 1995 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių literatūros katedrai ir Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcijai sutarus skatinti šiuolaikinę lietuvių novelistiką.
Premijos sumanytojai-lietuvių literatūros tyrinėtojas bei kritikas Albertas Zalatorius ir rašytojo žmona Joana Vaičiulaitienė. Po jos mirties premiją remia trys Vaičiulaičių dukterys: Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, Joana Vaičiulaitytė-Buivienė, Aldona Vaičiulaitytė-DeBold.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Laura Sintija Černiauskaitė |
