LAPAS: norisi akcentuoti gyvą bendravimą
Leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė sako, kad prekyba knygomis „Sostinės dienų“ metu leidėjams buvo pelninga, tačiau ji teigė, kad norisi kalbėti ne apie pelną, bet apie galimybę susitikti su knygų skaitytojais.
„Nors neabejoju, kad leidykloms Knygų aikštė buvo pelninga, praėjus trims mugės dienoms visų pirma norisi akcentuoti ką kita – gyvą bendravimą: dalinimąsi įspūdžiais apie perskaitytas knygas, planuotus ir netikėtus susitikimus, renginių erdvėje vykusias ir prie leidyklų stendų užgimusias diskusijas. Viso to per šiuos metus buvo išsiilgę ne tik skaitytojai, bet ir autoriai bei leidėjai, dar kartą įsitikinę, jog nors knygas įprastai skaitome vienumoje, skaitymas ir iš skaitymo užsimezgęs pokalbis kuria bendruomenę. Ją ne visada lengva apibrėžti, bet tokie renginiai labai aiškiai priverčia jausti ją esant“, – sako M.Gimbutaitė.
Leidyklos vadovė, kalbėdama apie prasidėjusį pandeminį rudenį, sako, kad skaitytojai per karantiną nenustojo skaityti knygų, o tai leidėjams leido būti saugesnėje situacijoje nei kitiems kultūros sferos darbuotojams.
„Su pandemijos iššūkiais susidūrė visi. Ne išimtis ir leidyklos, turėjusios ieškoti sprendimų nedirbant knygynams, nevykstant Knygų mugei, negalint organizuoti knygų pristatymo renginių. Tačiau reikia pripažinti, jog, palyginus su kolegomis, dirbančiais kitose kultūros srityse, buvome ir esame gerokai saugesnėje pozicijoje, nes mūsų darbas dėl karantino ribojimų nebuvo suspenduotas, o žmonės skaityti knygų taip pat nenustojo. Todėl LAPO laukia intensyvus ir kūrybingas ruduo: skaitytojams šiemet pasiūlysime dar ne vieną naujieną“, – pasakoja leidyklos vadovė M.Gimbutaitė.
„Alma littera“: mugė parodė, kad trūksta asmeninio dėmesio
Didžiausia Lietuvoje knygų leidykla „Alma littera“ pandeminį rudenį pasitinka gerai nusiteikusi. Kaip sako leidyklos kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė, skųsti nėra dėl ko.
„Ir skaitytojai pasiilgę gyvo bendravimo, ir mes pasiilgę, ir mūsų autoriai pasiilgę. Mes ir pernai šioje mugėje „Sostinės dienose“ dalyvavome, ir šiemet ji geresnė – daugiau pardavėme, tuo džiaugiamės. Labai nustebino tam tikri pardavimai. Pavyzdžiui, šeštadienį daugiausia pardavėme 2020 metų Nobelio premijos laureatės Louise Glück poezijos knygos „Laukinis vilkdalgis“, tai mus džiaugsmingai nustebino. Iš lietuvių autorių stebino Algirdas Amšiejus ir jo knyga „Bičių metai“ – stendas buvo tarsi užpultas, žmonės žinojo šią knygą, pardavėme visas knygas, kurias atsivežėme“, – sako leidyklos atstovė.
A.Kazanavičienė kalba, kad buvo jaučiama, kad pandeminiu laikotarpiu skaitytojas nenutolo nuo knygų ir skaitymo: „Mes jautėme, kad žmogus nuo knygos neatitolo ir pandeminiais metais. Pardavimai buvo kompensuojami internetiniais pardavimais. Metai buvo geri, nesiskundžiame. Dabar matome susidomėjimą gyvu susitikimu, nes mūsų autoriai irgi eina į gyvus susitikimus, bibliotekas, daro renginius. Matome pagal žmonių skaičių, kad tikrai trūksta bendravimo. Ir ši mugė parodė, kad trūksta asmeninio dėmesio. O į kitus metus einame gerai nusiteikę.“
„Rara“ į ateitį žiūri teigiamai
Leidyklą „Rara“ per pandemiją įkūręs Benas Arvydas Grigas šypsodamasis pasakojo, kad jo leidykla net nežino, kas tai yra ikipandeminiai laikai, o prekyba „Sostinės dienų“ metu jo leidyklai buvo pirmoji.
„Nuostabus jausmelis pirmą kartą išdėlioti visas knygas ant stalo vienoje vietoje. Tai yra džiugu, ir kažkaip gerai sekasi. Tikrai žmonių atėjo, pirko, dėkojo ir džiaugėsi“, – pasakoja leidyklos vadovas.
Jis sako į viską žiūrintis teigiamai, o dabar, pasak B.A.Grigo, skaitytojams pats geriausias laikas skaityti.
„Aš į viską teigiamai žiūriu. Esu per pandemiją įsikūręs ir ji man labiau sava negu ikipandeminiai laikai – jų su leidykla nesu net patyręs. Tad nematau didelės bėdos. Žmonės skaito, dabar kaip tik yra geriausias metas skaityti, kai namuose tenka daugiau laiko praleisti“, – apie ateitį sako leidyklos „Rara“ įkūrėjas ir priduria, kad šiemet skaitytojai sulauks dar 4 naujų knygų, o kitais metais – 10.
„Tyto alba“: rudenį pasitinkame darbingai
Leidyklos „Tyto alba“ atstovė Raminta Jonykaitė sako, kad yra du svarbiausi aspektai, kurie susiję su prekyba knygomis „Sostinės dienų“ metu.
„Viena, tai prekyba. Džiaugiamės, kad skaitytojai atranda tokias svarbias ir sudėtingas knygas kaip, pavyzdžiui, Jonathano Sackso „Moralė“, Rutgerio Bregmano „Žmonijos gerumas“ arba Curzio Malaparte'o klasiką „Kaput“, knygas, kuriose kalbama apie esminius klausimus – kur mes esame dabar, kas šiuo metu vyksta. Kitas aspektas, buvo metai, kai neturėjome tokių gyvų susitikimų su skaitytojais. Tai yra svarbu: ateina žmonės ir pradeda pasakoti, kokios knygos jiems įdomios, arba ko jie norėtų, pasako, kokią knygą verta išleisti – turime tokį sąsiuvinį, kuriame pildome visas šias idėjas. Labai svarbu, kad ateina perskaitę kažkokias knygas ir pasidalina savo pastebėjimais. Tas kontaktas labai svarbus ir jį gauni tik per tokias muges ir vasarį buvo liūdna, kai jo neturėjome“, – neįvykusią Vilniaus knygų mugę prisiminė R.Jonykaitė.
Ji sako, kad leidykla šį rudenį pasitinka darbingai ir yra pozityviai nusiteikusi: „Knygų daug – karantinas buvo tas laikas, kai daug autorių prisėdo, turėjo laiko parašyti, padirbėti, ateina ir tokių autorių, kurie nerašė, bet karantinas paskatino. Jau ruošimės kalėdiniam laikui ir norisi pristatyti svarbių ir reikšmingų literatūrai knygų. Į ateitį žiūrime darbingai ir pozityviai.“
BALTO: tikimės, kad žmones į namus grąžins blogas oras, o ne pandemija
BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė-Lingienė taip pat akcentavo susitikimo su skaitytojais svarbą ir šypsojosi, kad „Sostinės dienų“ auditorija suteikia galimybę atrasti naujus skaitytojus.
„Labiausiai vertiname ne iš komercinės perspektyvos, bet kad vėl galime gyvai susitikti su savo skaitytojais. Iš tikrųjų atrodo, kad tarsi žinai, pažįsti savo auditoriją, bet susitikti gyvai ir pakalbėti yra visai kas kita. Aišku, „Sostinės dienų“ auditorija nėra tokia tikslinė kaip Knygų mugės, bet tikrai ateina žmonių specialiai dėl knygų, specialiai į leidyklos stendą. Kartu tai šansas užkabinti žmones, kurie visai neskaito, nes vis tiek einant pro šalį juos patraukia viršelis, ar dar kas nors, jie ateina, su jais galima pakalbėti, net įkalbėti pabandyti. Ką gali žinoti, gal vieną kitą naują skaitytoją ir užauginsime“, – šypsosi leidyklos vadovė.
Kalbėdama apie įsibėgėjantį rudenį, BALTO leidybos namų vadovė sakė, kad leidykla šį laikmetį pasitinka kontroversiškomis nuotaikomis.
„Labai kontroversiškos nuotaikos. Iš tiesų karantinas leidėjams nebuvo toks jau blogas, nes žmonės, neturėdami kitų pramogų, pradėjo daugiau, tikimės, skaityti. Bent jau knygas pirkti daugiau. Tuo labai džiaugiamės, nes jei knyga guli namuose arba stovi lentynoje ar ant naktinio stalelio, tai anksčiau ar vėliau ji prisikvies savo skaitytoją ir kaip sąžinės balsas nuolatos sakys – skaityk mane.
Mes galvojame, kad pamažu grįžtame į tą tradicinį sezoniškumą, nes pernai vasara buvo visai kitokia, šiemet ji jau yra panašesnė į ankstesnes vasaras. Ir koks tas ruduo bebus, iš tikrųjų, ruošiamės abiem scenarijams – ruošiamės pasiekti savo skaitytoją ir per internetinę prekybą, ir per tradicinę prekybą. Labai tikiuosi, kad žmones į namus grąžins blogas oras, o ne pandemija“, – kalba D.Žemaitytė-Lingienė ir priduria, kad šį rudenį leidykla skaitytojams turės įdomių naujienų.
„Hubris“: ir skaitytojai pasiilgę leidyklų
Leidyklų „Kitos knygos“ ir „Hubris“ jungtiniame stende dirbęs pastarosios leidyklos vadovas Viktoras Bachmetjevas pastebi, kad ne tik leidyklos pasiilgo skaitytojų ir susitikimų su jais. Skaitytojai taip pat išsiilgo leidyklų.
„Savaitgalis labai šaunus, justi, kad leidėjai labai išsiilgę turėti gyvą kontaktą su savo skaitytojais. Panašu, kad ir skaitytojai pasiilgę leidyklų, nori pamatyti, pačiupinėti knygų naujienas. Nuotaika labai šventiška“, – kalba „Hubris“ vadovas.
V.Bahcmetjevas, kalbėdamas apie šį pandeminį laiką, sako, kad bent jau leidėjai neturėtų skųstis kritusiais knygų pardavimais.
„Tiesą sakant, reikia pasakyti, bent jau mano nuomone ir stebint kitus leidėjus, kad pandemija leidykloms buvo gera ta prasme, kad žmonės pradėjo daugiau skaityti knygas nei anksčiau. Suprantant, kad pandemija daug kam sukėlė daug problemų ir sveikatos, visų pirma, ir ekonominių, bet leidėjai skųstis negali, kad pardavimai kritę ar sumažėję“, – teigia V.Bachmetjevas.
Jis sako, kad karantinas leidėjus ne kiek gąsdina, keik atima galimybę susitikti su skaitytojais: „Knygų pristatymams reikia ieškoti naujų formų. Norėtųsi grįžti į normalų ritmą, kaip ir visiems, bet nepasakyčiau, kad kažkokios ypatingos baimės yra.“
Rašytojų sąjungos leidykla: karantinas knygų paklausą išaugino
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka sako, kad „Sostinės dienų“ prekybos rezultatai džiugino, o prie to galimai prisidėjo ir šiemet neįvykusi Vilniaus knygų mugė.
„Šiųmetiniai „Sostinės dienų“ knygų prekybos rezultatai mus nudžiugino. Jie geresni už pernykščius. Turbūt išties turėjo įtakos tai, kad nevyko Vilniaus knygų mugė, o ir apskritai „gyvų“ renginių yra gerokai sumažėję. Žmonės, akivaizdu, knygas nori pirkti ne tik virtualiai internetinėse parduotuvėse, bet jaučiamas ir noras tiesiogiai pabendrauti su leidėjais, paklausyti autorių, nusipirkti knygą, taip sakant, iš pirmų rankų. Panašu, kad karantinas knygų paklausą išaugino, o skaitytojai pasiilgo gyvo bendravimo – todėl ir rezultatas smagus. Ypač džiaugiamės dėl lietuvių autorių sėkmės“, – kalba S.Repečka.
Leidyklos vyriausiasis redaktorius sako, kad nebeturime prabangos pasiduoti nuotaikoms.
„Gyvensime pagal aplinkybes – o kokios jos bus, tikrai nelengva nuspėti. Visgi jau turime užsidarymo patirties ir matome, kad vieniems vartams užsidarius, kiti atsidaro – bent jau kalbant apie knygų prekybą. Žmonių poreikis skaityti niekur nedingo, priešingai, atrodo, kad jis vis labiau puoselėjimas. Kita vertus, manau, kad tai, kas blogiausia, jau praeityje, tad žvilgsnis į ateitį – optimistinis“, – teigia S.Repečka.