Skaitytojai turės galimybę pasirinkti sau artimą tarp knygų vaikams ir jaunimui, prozos, esė ar poezijos. Ypač nemažai išleista poezijos knygų, tad eilių mėgėjams bus iš ko pasirinkti: ar atminties ir kalbos laisve alsuojančios Viktorijos Daujotės, ar netikėtais minties viražais stebinančio Giedriaus Mickūno, ar filosofiškai ekstravagantiško Romo Daugirdo, ar melancholiškosios Dainos Pranckietytės, ar romantiškosios Stasės Lygutaitės-Bucevičienės.
Iš prozos kūrinių atkreiptinas dėmesys į Loretos Jastramskienės romaną apie skaudžią vaiko patirtį tremtyje „Visada, Tėve, bus Amerika“. Inutės Onos Litvinaitienės romanas „Vyšnios sakų skonis“ patrauks švelniu humoru pasakojama neišvengiamai artėjančios senatvės istorija. Irenos Litvinaitės-Avyžienės knyga „Viskas bus gerai“ – plačia prisiminimų apie rašytoją Joną Avyžių ir jo amžininkus mozaika.
Romas Gudaitis esė knygoje „Vėlyva malda“ – jautriu pasakojimu apie rašytojus ir kitus pasišventėlius, apie sudėtingą mūsų laikmetį – įpareigojantį nepamiršti, kad laisvė – tai ne duotybė, o nuolatinis siekis. Aforizmų mėgėjus sudomins Aloyzo Tendzegolskio įžvalgos apie aforizmų ištakas ir raidą Lietuvoje naujausioje jo knygoje „Naujoji aforistika“.
Na, o Jaunųjų skaitytojų salėje leidykla pakvies į susitikimus su šiuo metu už jūrų marių gyvenančių autorių, debiutuojančių fantazijos sklidinomis knygomis vaikams ir jų tėveliams. Tai Jūros Smiltės (Evelina Gužauskytė) dvylikos istorijų knyga „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai“ bei Vidos Bladykaitės „Mėnulio pasakėlės“.
Skaitysim, bendrausim, o gal net banginį pagausim
Ak toji fantazija mūsų vaikystės pasaulyje! Pagrindinei knygos „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai“ veikėjai Sofijai „fantazija buvo kaip prapjautas didžiulis arbūzas, kurį valgai karštą vasaros popietę ne po gabalėlį ir ne su šaukštu, kaip kad dėdė Anupras. Ne! Kandi tiesiai iš storos riekės ir šlamšti sultingą raudonį pilna burna. Panardini veidą tarsi į vaiskią jūros bangą, ir per skruostus pradeda varvėti sultys, kvapnios ir vėsios. O kai baigi siurbti į save tas gaivinančias sultis, dar lieka malonumas į visas puses spjaudyti sėkliukes. Ir žinai, kad iš jų kitais metais visur priaugs naujų arbūzų.“
Su tokia fantazija nesunku regzti įvairias istorijas, piešti savo žaislus, kurti kitokį naują pasaulį, kuriame tavo mylimiausi žaislai atgyja.
Su tokia fantazija nesunku regzti įvairias istorijas, piešti savo žaislus, kurti kitokį naują pasaulį, kuriame tavo mylimiausi žaislai atgyja. Taip knygoje prasideda Sofijos pliušinio žaislo Brigitos Begemotaitės (Gitės) ir jos draugų – Kamilės Kiaunės su šiaudine skrybėlaite, papuošta violetine alyvų šakele, Leonardo Liūto, svajojančio tapti kaminkrėčiu, kad nuo stogo iš arti galėtų pamatyti žvaigždes, Edgaro Elnio, mintyse kuriančio ilgiausią pasaulio eilėraštį, Brolių Bebrų, Pelytės Cypės ir daugelio kitų pilną įvairių atsitikimų ir nuotykių gyvenimą.
Į susitikimą Jaunųjų skaitytojų salės renginyje „Kaip pagauti banginį: knygos Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai sutiktuvės“ Jūra Smiltė kviečia vasario 25 d. (šeštadienį) 12 val. Knygos pristatyme taip pat dalyvaus dailininkė Gintarė Laurikėnienė, aktorė Birutė Mar.
„Skaitysim, bendrausim, o gal net banginį pagausim“ – sako Jūra Smiltė.
Kūrybinės dirbtuvės „Namelis mėnuliui“
Vidos Bladykaitės knygoje „Mėnulio pasakėlės“ – 20 originalių pasakėlių apie tai, kaip mėnulį sušildė jo geri darbai, kaip vieną rytą Ateivių planetoje, kur gyvena į muilo burbulus panašios būtybės, nepatekėjo Saulė, o mažasis planetos ateiviukas Ūto, išėjęs saulės ieškoti ir dosniai išdalijęs save, tyliai užgeso svetimos jam planetos Žemės miškuose. Ir, be abejo, daugiausia pasakojimų apie mus supančią gamtą, miškus ir jo gyventojus: kiškutį, asiliuką, žvirblį, varną, kregždę, pelėdžiukę, gandrą, erelį... Apie tai, kaip technika skverbiasi į mišką, viską pakeliui naikindama, bet neįveikdama svarbiausio: „miško nebėra, bet ąžuolo dvasia ir šiandien kalbasi su vėju“. Visko bijančiam kiškučiui netikėtai pasitvirtina miško gydytojos ponios Pelėdūnės išmintis – „ir didžiausią siaubą galima nugalėti, jei į jį pasižiūri iš arčiau“.
Dauguma pasakėlių – tai originalūs autorės pasakojimai lietuviškų tautosakinių, mitologinių pasakų kontekste.
Gražūs pasakojimai, atsiradę iš liaudiškos išminties, apie tai, kad žvirbliai sodyboje – „geras ženklas, laimę neša namams“ arba jeigu kregždės sodyboje „nelipdo lizdų ir neperi – tokius namus aplenkia laimė“. Dauguma pasakėlių – tai originalūs autorės pasakojimai lietuviškų tautosakinių, mitologinių pasakų kontekste. Vida Bladykaitė gerai pažįsta tuos kontekstus, o jos pasakėlių originalumas slypi sugebėjime apversti tradicinių pasakų stereotipus aukštyn kojomis.
Edukacinis renginys 26 d. (sekmadienį) 11 val. – iliustracijų „Namelis Mėnuliui“ kūrimas, pasitinkant Vidos Bladykaitės (JAV) knygą vaikams „Mėnulio pasakėlės“. Renginio vedėja dailininkė Živilė Jackūnaitė. Su vaikais taip pat bendraus, renginio muzikinį foną sukurs dainuojamosios poezijos atlikėja Ilona Papečkytė.
Dar vienas intriguojantis susitikimas su poezijos terapijos pradininke Lietuvoje, viena iš trijų pirmųjų poezijos terapeuto sertifikatą įgijusių specialistų Europoje, poezijos ir eseistikos knygų autore prof.Jūrate Sučylaite.
Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę.
Naujausia J.Sučylaitės knyga „Gelmių šviesa“ – tai poetinė esė apie sunkias žmogaus dvasines būsenas ir būdų, kaip išlikti, paieškas. Autorė derina egzistencinio liudijimo ir kultūrinius, psichologinius klodus atveriančių metaforų kalbą, vedančią į gilesnį žmogaus esmės supratimą, vidinį susitaikymą ir ramybę nelengvoje šių dienų realybėje. Ieškoma gyvybę ir kūrybą teigiančios filosofijos rūsčioje tikrovėje, apimančioje augimą iš vidinės sumaišties ir istorinės traumos nulemto emocinio prislėgtumo, ieškoma, į ką atsiremti susiduriant su pandemijos, susvetimėjimo ir sutrikdytos ekologinės pusiausvyros keliamomis problemomis.
Autorė cituoja žinomų poetų (Jono Strielkūno, Stasio Jonausko, Elenos Mezginaitės, Marcelijaus Martinaičio, Edmundo Janušaičio, Laimos Kreivytės, Gintaro Grajausko) kūrybą, reikšdama savus emocinius išgyvenimus ir liudydama savo patirtį. Toks santykis su kito kūrėjo tekstu yra įprastas biblioterapijoje, kai siekiama padėti žmogui plačiau pamatyti realybę ir suteikti jėgų rinktis gyvenimą.
Savo kūrybos paslaptimis su skaitytojais Jūratė Sučylaitė dalinsis vasario 25 d. 14 val. 5.5 salėje. Dalyvaus knygos dailininkas Romas Klimavičius, dainų atlikėja Ilona Papečkytė, leidėjas Vilius Gužauskis (Homo liber).
Viktorija Daujotė naujausioje poezijos knygoje „Takas paskui kalnas“ iš pirmo žvilgsnio paprastu kalbėjimu atveria simbolines gyvenimo kelio prasmes. Giluminės gyvenimo patirtys, išgyvenimų blyksniai su neišbaigtos minties užuominomis, išsakomos nevaržant kalbos, nespraudžiant eilėraščio į gerai pažįstamas formas. Jaučiamas autorės siekis išlaisvinti literatūrą nuo rutininio mąstymo, nuo globalinių užgaidų, sutelkiant dėmesį į dar atmenamas savo genties patirtis, išgyvenimus ir tradicijas. Knygoje spausdinamos filosofo Arvydo Šliogerio ir poeto, literatūros kritiko Valdemaro Kukulo įžvalgos apie ankstesnę autorės knygą „Perrašai“ (2005).
Viktorija Daujotė naujausioje poezijos knygoje „Takas paskui kalnas“ iš pirmo žvilgsnio paprastu kalbėjimu atveria simbolines gyvenimo kelio prasmes.
Tylusis poezijos riteris Giedrius Mickūnas savo ketvirtosios eilėraščių knygos „Pakėliau balsą“ pavadinimu gal kiek nustebino savo gerbėjus, pripratusius prie jo kuklios literatūrinio sambrūzdžio atžvilgiu laikysenos. Bet tai tik žaidimas. Atviras ir paprastas, kartu giliamintis žaidimas su kasdienybės ir istorijos ženklais bylojančiais, kad viskas tarpusavyje susiję, kad nesvarbūs nežymūs skirtumai, svarbus vyksmas, gamtos, istorijos dvelksmas. Mitologiniai kontekstai subtiliai dera su moderniausių technologijų ženklais: „lyg Adomas atsikąsiu Apple“, meninio vaizdo konstravimui pasitelkiami siurrealizmo poetikos elementai.
Daina Pranckietytė. Juodas paukštis. Poetės eilėraščio žodis nuo debiutinės eilėraščių knygos „Žemės duktė“ (1977) yra švaraus, atviro, liūdno jausmo žodis. Ne gyvenimo smulkmenos, ne praeinantys nuotaikų blyksniai, o pagrindinės poezijos temos – Meilė, Tėvynė, Dievas – yra jos poetinių apmąstymų ašis. Elegiškos prigimties, minimalistinės formos poezija, atsirandanti iš jausmo intensyvumo, liudijanti iliuzijų ir realybės disonansus, reflektuojanti vilčių ir svajonių neišsipildymo patirtį. Praradimų nuovargis, bet ne nusivylimas, skaudi tiesa, bet ne priekaištas – tokia moralinė Dainos Pranckietytės eilėraščių nuostata. Skaitai jau septintąją eilėraščių knygutę „Juodas paukštis“ ir girdi gyvenimo pilnatvę pažinusios sielos išpažintį. „Rašau naktimis, kai nutyla pasaulio triukšmas. Rašau, tarsi eičiau lynu, ištemptu tarp Meilės ir Mirties. Pagrobs mane bedugnė ar ne – niekada nežinau. Kol pavyksta kristi aukštyn, rašau, lyg tardama paskutinį vilties žodį“ – prisipažįsta poetė.
„Lėto laiko glėbyje“ – tai dviejų poetų – Marijos Meilės Kudarauskaitės („Devyniažodė“) ir jos sūnaus Vytauto Kudarausko-Bunkaus (1961–2012) („Sekundžių sodai“) – poetinė kūryba. Tragiškos lemties Vytauto Kudarausko-Bunkaus eilėraščius spaudai parengė M. Kudarauskaitė. Ši knyga – tai jaudinantis dviejų poetų dialogas, skausmingi sielų atsivėrimai, susišaukiantys skausmingo ilgesio, neišsipildžiusių troškimų, subtilios gamtos pajautos motyvais.
Pranciška R. Liubertaitė. Atverčių žydėjimas ir Atlaikant vėjus. Dvi lyrikos knygos, kuriose publikuojami geriausi poetės eilėraščiai, parašyti per 50 kūrybos metų. Knygas pristato jų sudarytojas rašytojas Arvydas Genys.
Stende svečiuosis: Jūra Smiltė (Evelina Gužauskytė), Birutė Mar – 25 d. (šeštadienis) 13–14 val., Jūratė Sučylaitė – 25 d. (šeštadienis) 15–16 val., Daiva Genienė – 25 d. (šeštadienis) 16–17 val., dailininkė Živilė Jackūnaitė – 26 d. (sekmadienis) 13.00–14.00 val.
