Samanta Schweblin „Stiklo akys“ (vert. Augustė Čebelytė-Matulevičienė)
Skirtinguose pasaulio kampeliuose viena po kitos įsižiebia mažos akytės. Jomis žvelgia iš pažiūros niekuo dėti pliušiniai žaislai, kurių kailyje tūno... žmonės. Iš pradžių visi atrodo laimingi – žaisliukai juodomis akimis praskaidrina kasdienybę ir leidžia nukeliauti į priešingą pasaulio pusę, neiškeliant kojos iš namų. Ryšiai su nepažįstamaisiais atveria duris meilei, draugystei, svaiginantiems nuotykiams. Tačiau tinklui plečiantis ryškėja tokio beribio pasitikėjimo pavojai. Kas nutinka, kai anonimui atskleidžiame savo vardus, adresus, telefono numerius? Kas mūsų laukia, jei viskas apvirs aukštyn kojom, o gyvenimo kontrolę perims kiti? Ką iš tiesų įsileidome į namus?
Juodo humoro kupinos istorijos, kuriose užtenka menko plyšelio ar ertmės, kad veikėjai nusprūstų į paralelines visatas. – J.M.Coetzee.
Trys Samantos Schweblin kūriniai buvo nominuoti „Man Booker International“ premijai. Anksčiau išleistos autorės knygos „Prieraišumo laisvė“ (2018) bei „Pilna burna paukščių“ (2019) sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.
V.S.Alexander „Maisto ragautoja“ (vert. Birutė Bersėnienė)
1946-ieji, Berlynas. Baimindamiesi Sąjungininkų bombardavimo, pagrindinės veikėjos tėvai nusprendžia išsiųsti dukterį pas giminaičius Bavarijoje, tikėdamiesi, kad ten ji bus saugi. Tačiau mergina neišvengia prievolės tarnauti reichui. Magda Riter – viena iš penkiolikos moterų, kurios ragaudavo Hilterio maistą, gyvenimo saulėlydyje pasiryžusi atskleisti tik jai vienai žinomą baisią paslaptį. Kas nužudė Adolfą Hilterį?
Knygos „Maisto ragautoja“ autoriaus kūrybaibūdingi stiprių moterų herojų, kurioms gyvenimas nešykšti sunkių išbandymų, paveikslai. Romanas paremtas nepaprasta Margot Wölk gyvenimo istorija.
S.K.Barnett „Saugi“ (vert. Jurga Brastavičiūtė)
Vieną dieną šešerių Dženiferė Kristal išėjo pas draugę pažaisti ir nebegrįžo namo. Po dvylikos metų gimtajame miestelyje pasirodo mergina, kuri tvirtina esanti Dženė. Vis dėlto aplinkiniams toks netikėtas grįžimas kelia nuostabą. Kur ji buvo visus tuos metus ir kodėl prie namų slenksčio pasirodė būtent dabar?
Pamažu aiškėja, kad visi knygos veikėjai turi bauginančių paslapčių. Kuo labiau Dženė gilinasi į šeimos istoriją, tuo nesaugesnė jaučiasi tuose namuose. Melo, atrodo, vis daugėja. Ar jai pavyks atskleisti Kristalų šeimos paslaptis ir kur tai nuves? Ar mergina kada nors jausis saugi?
Įtampa neleidžia atsikvėpti nė akimirkai... Net siužeto vingiai turi vingius – Lee Child.
Hiromi Kawakami „Mokytojo portfelis“ (vert. Jurga Ignotienė)
37-erių Cukiko bare atsitiktinai sutinka savo buvusį japonų kalbos ir literatūros mokytoją. Ji – biuro darbuotoja, laisvalaikį dažnai leidžianti viena. Jis – dvigubai vyresnis našlys, visur besinešiojantis seną portfelį.
„Mokytojo portfelis“ yra tikras savo žanro šedevras. Vienas svarbiausių romano leitmotyvų – žmogaus gyvenimo bėgsmas, sezonų kaita, būtasis – prisiminimų – laikas. Tai poetiška, metaforų kupina istorija apie vienatvę ir tarpusavio ryšio ilgesį, kartų skirtumus, tradicijų bei modernaus gyvenimo būdo sankirtą.
Hiromi Kawakami kūrinys pateko į „Man Asian Literary Prize“ ir „Independent“ (dabar – „Man Booker International“) užsienio literatūros premijos trumpuosius sąrašus.
Markus Zusak „Knygų vagilė“ (vert. Jurga Brastavičiūtė, Aistė Kvedaraitė)
Skaitytojų prašymu perleistas į daugiau nei 60 kalbų išverstas Markus Zusak romanas „Knygų vagilė“!
1939-ieji, nacistinė Vokietija. Roza ir Hansas Hubermanai savo namuose Molchinge priglobia paauglę Lizelę Meminger. Nepaisant griežto pamotės auklėjimo, mergaitė greit prisitaiko prie naujojo gyvenimo. Ji susidraugauja su kaimynų sūnumi Rudžiu, krečia vaikiškas išdaigas ir iki paryčių skaito knygas. O tuo metu Antrasis pasaulinis karas vis labiau įsisiautėja... Apsupta nepritekliaus, iš dangaus krentant bomboms, Lizelė vagia knygas ir sugeba jose rasti paguodą sau ir kitiems.
„Knygų vagilė“ – viltinga istorija apie brendimą, draugystę ir žmogiškumą. Tai pasakojimas apie žodžių galią gydyti sielą, bet kartu – ir naikinti. Nors vaizduojami šiurpūs įvykiai, knyga ne kartą privers nusišypsoti.
Lauren Westood „Motinos tyla“ (vert. Kristina Lukoševičė)
Dianos Chamberlain ir Lianos Moriarty gerbėjai sukluskite – šiai knygai neįstengsite atsispirti!
Penkiolika metu Skaja Terner bėgo nuo praeities. Palikusi užnugaryje gimtąjį Škotijos miestelį, ji leidosi į JAV, lyg bandydama įgyvendinti jųdviejų su dvyne seserimi Džine svajonę. Deja, likimas lėmė, kad Skaja išvyko viena. Laikui bėgant viskas klostėsi ne taip, kaip ji tikėjosi, o pablogėjus motinos sveikatai, po daugybės metų Skaja pirmąkart susiruošia namo. Tik ji nenutuokia, kad viešnagę apkartins ne tik praeities vaiduokliai, bet ir po miestelį pradėjusios sklisti mįslingos paskalos.
„Motinos tyla“ – jautri, netikėtų siužeto vingių kupina istorija apie motinos ir dukros ryšį. Kas nutinka, kai slepiame tiesą nuo brangiausių žmonių?
David Grossman „žr.: Meilė“ (vert. Olga Lempert)
Devynerių Momikas – Holokaustą išgyvenusios poros vaikas. Rimtas berniukas, beveik nerandantis bendros kalbos su bendraamžiais, laiką dažniausiai leidžia skaitydamas „Hebrajų enciklopediją" ir persirašinėdamas įvairiausias mintis į savo užrašų knygelę. Iš nuogirdų berniukui aišku, kad Nacių Žvėris padarė kažką siaubinga visiems, anuomet atsidūrusiems Ten šalyje. Augdamas tėvų išgyvento siaubo šešėlyje ir matydamas juos išgąstingai krūpčiojant nuo menkiausio garso, girdėdamas košmarų žadinamas aimanas, kasdien stebėdamas, kaip tėvai sukerta krūvą maisto, idant išliktų stiprūs, mat vieną sykį jiems jau pavyko išvengti mirties, bet kitą kartą taip lengva nebus, Momikas apsiginkluoja berniukiška drąsa susidoroti su Žvėrimi, kad išgelbėtų tuos, kuriuos myli.
Romanas „žr.: Meilė“ įtraukia į pagrindinio veikėjo, siekiančio susidoroti su Nacių Žvėrimi, vidinį pasaulį. Tai jautrus, nepaprastai vaizdingas kūrinys, kuriame meistriškai sulydoma išmonė, gilios įžvalgos ir postmodernistinis pasakojimo stilius.
2017 m. Davidas Grossmanas įvertintas prestižine „Man Booker International“ premija už romaną „Užeina kartą arklys į bar“", o 2018 m. – Izraelio premija už nuopelnus literatūrai ir poezijai.
Jan Moran „Šokoladininkė“ (vert. Astra Alba)
Romane Jūsų laukia 1953-ųjų San Fransiskas. Pagrindinė veikėja Selina dirba šokoladinėje – čia ji ir susipažino su savo vyru Toniu, atvykusiu iš Italijos. Bet, deja, ne viskas gyvenime vyksta pagal planą – Tonis miršta. Sielvartaudama ir nerasdama sau vietos, Selina leidžiasi į kelionę vyro gimtinėn. Paaiškėja, kad vyras, kurį manė pažįstanti, slėpė daugybę paslapčių. Vis neduoda Selinai ramybės vienas klausimas – kaip elgtis toliau?
„Šokoladininkė“ – naujausia Lietuvoje gerai žinomos autorės Jan Moran knyga. Kupina šiltų jausmų ir saldžios kaip šokoladas meilės. Drauge su pasakojimo veikėjais panirsite į malonią kasdienybę, kurią karts nuo karto sudrumsčia netikėtai išnyrančios paslaptys, taip paprastai nepaliksiančios ramybėje.
Meir Shalev „Mėlynasis kalnas“ (vert. Kristina Gudelytė-Lasman)
„Mėlynasis kalnas“ – epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai.
Įtaigus ir meistriškas magiškojo realizmo pavyzdys, kuriame išsitrina ne tik tikrovės ir vaizduotės, bet ir laiko ribos. Fantazijos ir mito elementai įpinami į intriguojančias kaimo gyventojų istorijas, o jų gyvenimai susilieja į vieną bendrą likimą ir visos šalies istoriją.
Anthony Burgess „Prisukamas apelsinas“ (vert. Saulius Dagys)
Romano veiksmas vyksta ateityje, nors nei šalis, nei laikas nenurodyti. Pagrindinis veikėjas, rafinuotas klasikinės muzikos gerbėjas Aleksas, yra tikras smurto virtuozas, prievartos menininkas. Jo maištas – tai destruktyvus, savitikslis smurtas, „ultrasmurtas“. Visai jaunas jis patenka į pataisos namus, net nesulaukęs pilnametystės spėja įvykdyti kelias žmogžudystes... Smurtas įkvepia jam kūrybinio entuziazmo ir suteikia gyvenimo pilnatvę.
Nors kai kurios brutalios romano scenos pribloškia žiaurumu, Alekso smurtas – kova prieš veidmainystės ir baimės kupiną, asmenybes „prisukamais apelsinais“ verčiančią ateities visuomenę. Visuomenę, kuri pasiryžusi Aleksą perauklėti bet kokia kaina.
Šis romanas ir 1971 m. pagal jį pastatytas Stanley Kubricko filmas pelnė A.Burgessui pasaulinę šlovę.
