Naujoje knygoje – pastebėjimai iš rašytojo gyvenimo, vis naujai pasikartojantys motyvai. Menininkas sako, kad rašęs ją kaip Jonas Mekas, filmuojantis kasdienį gyvenimą, kiekvieną akimirką.
„Aš prisikasiau iki suvokimo, kad kiekviena akimirka – ar valgai, ar mylies, ar žuvauji, ar galabiji –yra verta literatūros, nes per tas akimirkas praeina tavo gyvenimas“, – teigia menininkas.
Knygą „Fragmentai“ L. Gutauskas skyrė rašytojui Juozui Apučiui – savo kūrybos krikštatėviui. Nuo 1962-ųjų išleistos 43 prozos ir poezijos knygos. Į knygos ir parodos pristatymą susirinkę kolegos, draugai sveikino menininką ir 75-ojo gimtadienio proga. Dailininkas Mikalojus Vilutis sako, su Gutausko proza pirmą kartą susidūręs, kai kartu dailės studentus išlydėjo į praktiką Beržore.
„Jis man tada jau atsivėrė savo tokiu įdomiu pasauliu. Mes vakarais sėdėdavom toj praktikoj, jis labai įdomiai pasakodavo. O paskui, kai aš pradėjau skaityti jo knygas, tai žiūriu, kad ten viskas tas pats“, – prisiminimais dalijasi M. Vilutis.
Galerijoje „Dailininkų menė“ vakar būta ir staigmenų. Po kelių dešimtmečių nesimatymo iš Amerikos atvyko senas menininko draugas, solistas Vaclovas Daunoras. L. Gutauskas negalėjo patikėti, kad išvys draugą. V. Daunoras sako, kad įžengus į galeriją atgijo visi prisiminimai iš tų laikų, kai dažnai būdavo kartu.
„Aš nuvažiavau į jo sodybą, jis sėdėjo ant tokios mažos kėdutės užsidėjęs šlapią rankšluostį ant galvos, o šalia dar ant mažesnės kėdutės buvo pasidėjęs didelį lapą popieriaus ir rašė smulkiomis raidytėmis ilgus ilgus sakinius“, – pasakoja V. Daunoras.
L. Gutauskas prisipažino, kad išliko vienas dalykas, kuriuo jį galima papirkti ir šiandien. Tai – geros meškerės ir tikri, nuoširdūs sveikinimai. Jis sako, kad šiemet vienas tokių, paglosčiusių širdį, pasiekė iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.