Kokie yra lietuviški ženklai pasaulyje? Kaip juos skaityti ir kas juos vienija? Atsakydamas į šiuo klausimus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis teigė, jog visų svarbiausia suprasti, kaip mes matome pasaulį ir kaip pasaulis mato mus.
„Kai šiandien sužinome, kad Bobas Dylanas gavo Nobelio premiją, mes klausiame, ar jis žino, kad yra lietuvis. Kai miršta Leonardas Cohenas, mes sakome, kad mirė lietuvis – jo močiutė kilusi iš Kauno. Arba Rūta Šepetys – lietuvė, kuri nekalba lietuviškai, bet rašo knygas, kurios pasakoja mūsų istoriją“, – sakė G.Vaškelis ir priduria, kad jam pačiam labai svarbus ženklas yra ir Rolandas Rastauskas, teigęs, kad jo tautinis kostiumas – džinsai.
Pasak G.Vaškelio, mūsų valstybė užgimė kalbos pagrindu, tačiau negalime atsisakyti lietuvių, kurie laikė save lietuviais, tačiau nemokėjo mūsų kalbos: „Svarbiausias ženklas – asmenybė. Kūrėjai, rašytojai, vertėjai, leidėjai, kurie savo kasdieniu darbu kažką pasiekia. <…> Mugė turi gerą įdirbį, kasdienis darbas turi savo rezultatus. Ir skelbiame, kad Vilniaus knygų mugė taip pat yra lietuviškas ženklas pasaulyje.“
Svarbiausias ženklas – asmenybė. Kūrėjai, rašytojai, vertėjai, leidėjai, kurie savo kasdieniu darbu kažką pasiekia, – sakė G.Vaškelis.
Leidyklos „Tyto alba“ direktorė, mugės organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė teigė, jog šiemet mugės lankytojai galės susitikti su gausiu būriu užsienyje gyvenančių lietuvių autorių. Tarp 19 svečių – Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Lina Ever, Valdas Papievis, Stasys Eidrigevičius, Violeta Kelertienė ir kt.
Knygų mugėje netrūks ir užsienio svečių. Šiemet jų – net 27 iš 12 skirtingų šalių. Gausiausia svečių delegacija bus iš Ukrainos.
Pasak L.Varanavičienės ši mugė yra nelyg savotiškas valstybės šimtmečio minėjimas, nes pozityviai žvelgdami į įvairius procesus, tarp jų ir emigraciją, projektuojame save į ateitį. „Šimtmetis ateis ir praeis, o po to reiks augti ir kurti toliau“, – sakė L.Varanavičienė.
Vilniaus knygų mugė, garsėjanti ne tik knygų, bet ir renginių gausa, šiemet kvies daugiau nei į 400 renginių 14-oje mugės vietų. Tiesa, dėl LITEXPO parodų rūmų rekonstrukcijos kai kurių lankytojų pamėgtų erdvių, pvz., kino salės, teko atsisakyti.
Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ragino apsilankyti Knygų šalies kūrybinėje studijoje ir nepraleisti kūrybinių dirbtuvių raidei „ė“, neturinčiai analogų pasaulyje – šios dirbtuvės bus pristatytos ir Leipcigo knygų mugėje.
Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė džiaugėsi, kad vos prieš dvejus metus gimusi idėja Knygų mugės metu pristatyti ir lietuviškos muzikos sceną sulaukia vis daugiau susidomėjimo. „Šiemet surengsime apie 30 susitikimų su muzikantais. Paneigsime mitą, kad skirtingi žanrai negali būti po vienu stogu“, – sakė A.Masalskytė
Tarp laukiamiausių Muzikos salės atlikėjų – Saulius Prūsaitis, „Freaks on Floor“, „Kamanių šilelis“, Rolandas Kazlas, Aistė Smilgevičiūtė, Andrius Mamontovas ir kt.
Spaudos konferencijoje kalbėjusi Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė atkreipė dėmesį, jog nors Knygų mugė reiškia šventę, ne viskas yra pozityvu – Lietuvoje leidybos verslui taip ir nepavyko atsigauti po 2008 m. krizės, o išleidžiamų knygų tiražai bei lietuviškų knygų skaitomumas kol kas nedžiugina. Apie šias problemas ir galimas išeitis taip pat bus diskutuojama Knygų mugės metu.
Kaip ir kasmet, Vilniaus knygų mugėje lankytojai galės apsilankyti grožinės literatūros, vaikų literatūros, muzikos, akademinės literatūros salėse, bibliotekų erdvėje, bukinistų pasaže.
Vilniaus miestas taip pat dovanoja 3 nemokamus autobusus, kurie skaitytojus į Knygų mugę veš nuo Katedros aikštės.
