Pirmą kartą skaitytojams lietuvių kalba pristatomas dar 1999 m. išleistas ir nepaprasto susidomėjimo sulaukęs italų autorių Wu Ming (Luther Blissett) kūrinys. Romanas pasakoja apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei katalikų bažnyčios kovą su ja. Pagrindinis veikėjas, istorijos metu pakeičiantis net keletą vardų, dalyvauja Vitenbergo universiteto religiniuose disputuose, kaunasi valstiečių maištuose greta Tomo Miuncerio, įsivelia į politines intrigas, kurios jį blaško po įvairias Vokietijos žemes, Antverpeną, Veneciją ir Stambulą.
Romanas pasakoja apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitimą bei katalikų bažnyčios kovą su ja.
Romano veiksmas apima 40 metų laikotarpį (1517–1555 m), pasakojamą per protagonisto atminties nuotrupas, staigius kinematografiniu stiliumi aprašomus mūšių prisiminimus, supintus su paslaptingojo protagonisto priešo Q laiškais kardinolui Džiovaniui Pietro Karafai. Paslaptingasis Q – tai mažai kam pastebimas ir slaptuose valdžios koridoriuose besisukiojantis bažnyčios informatorius Qoelet, kurio užduotis yra infiltruotis į maištininkų gretas ir juos išduoti.
Kūrinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kartų, išverstas į devyniolika pasaulio kalbų ir vis dar išlieka aktualus ir mėgstamas tarp skirtingas religijas išpažįstančių ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turinčių skaitytojų. Neretai romanas lyginamas su garsiojo italų rašytojo U. Eco kūriniu „Rožės vardas“.
Romanui lietuviškąją pratarmę parašė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė, o baigiamąjį žodį apie šio romano autorių kolektyvą ir sukūrimo aplinkybes parašė istorikas, žurnalistas, Genujos universiteto užsienio kalbų bibliotekos vadovas Simone Tallone.
Autorių kolektyvas Wu Ming šį romaną pasirašė Liuterio Bliseto vardu. Luther Blissett – tai kolektyvinis pseudonimas, kuriuo, kaip tam tikra protesto forma, nuo 1994 m. tiek Italijoje, tiek už jos ribų, naudojosi šimtai menininkų, aktyvistų ir įvairių agitatorių.