Didžiąją savo kūrybos dalį J.Baltrušaitis parašė rusų kalba, gyvendamas Maskvoje, o jo vardas įtrauktas šalia svarbiausių rusiškojo simbolizmo kūrėjų vardų.
Lietuva šį autorių turėjo atrasti tartum aplinkui, per vertimus, nors po Pirmojo pasaulinio karo, taip pat ir paskutiniais gyvenimo metais gyvendamas Paryžiuje, jis daugiau jau rašė lietuviškai.
Viename savo tekste poetas ir eseistas Tomas Venclova pažymėjo, kad savo biografiją J.Baltrušaitis formavo pagal tam tikrą kanoną ir „jeigu jo eilėraščių ašis – du pasauliai, tai gyvenime tie du pasauliai virto dviem kultūrom ir dviem epochom“.
Jam antrino ir Juozas Keliuotis, J.Baltrušaičio gyvenimą ir kūrybą, kultūrinę bei kalbinę patirtis lyginęs su garsiuoju poetu mistiku ir diplomatu Oskaru Milašium.
Antradienį Vilniaus šv.Jonų bažnyčioje įvyko vakaras skirtas J.Baltrušaičio jubiliejui paminėti. Čia buvo ne tik skaitoma jo poezija, mintimis apie kūrybą dalijosi prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė bei rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.
