Tiki „Baltos drobulės“ sėkme
Vokietijos leidykloje „Guggolz Verlag“ trečiadienį išleista lietuvių literatūros klasika – Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ vertimas į vokiečių kalbą (vertė Claudia Sinnig).
Šios leidyklos atstovas Sebastianas Guggolzas sako, kad jų leidykloje publikuojama nemažai užmirštos Rytų ir Šiaurės Europos literatūros klasikos ir jau seniai ketinta išleisti lietuvių rašytojo kūrinį. „Kiekvienas lietuvis, kurio klausiau, nuo ko reikėtų pradėti lietuvių klasikos leidimą, visų pirma paminėdavo A.Škėmos „Baltą drobulę“. Rašytojai, kiti kultūros žmonės, – visi vieningai sakė, kad ši knyga yra viena svarbiausių, išleistų XX amžiuje, ir turėtų būti išversta. Paskaičiau apie šią knygą internete ir enciklopedijose ir galutinai įsitikinau dėl šios knygos kokybės, – sakė leidėjas.
Nors paprastai teigiama, kad sudėtinga pristatyti autoriaus iš mažos šalies knygą ir dar rašytojo, kuris yra miręs, leidėjo tai visiškai negąsdina: „Taip, žinoma, visuomet geriau, kai leidi knygą autoriaus, kurį gali kviestis į pristatymus, diskusijas. Tačiau jeigu knyga yra tokia fantastiška kaip „Balta drobulė“, tai visiškai nebesvarbu. Šiuo atveju knyga kalba pati už save.“
Kiekvienas, kuris skaitys šią knygą vokiškai, stebėsis, kaip iki šiol nieko negirdėjo apie šį nuostabų romaną.
Sebastianas Guggolzas sako, kad nors ir siekia patraukti kuo platesnės auditorijos dėmesį, visgi išlieka realistas – tokios knygos kaip „Balta drobulė“ nebus labai gerai perkamos. „Tačiau ši knyga tokia nuostabi ir taip gerai parašyta, kad esu tikras – ji suras savo skaitytojų Vokietijoje. C.Sinnig puikiai išvertė šią knygą, vokiečių kalba ji skamba kaip tikrai įspūdingas klasikinis kūrinys, taigi, kiekvienas, kuris skaitys šią knygą vokiškai, stebėsis, kaip iki šiol nieko negirdėjo apie šį nuostabų romaną“, – sako leidėjas. Jis teigia, kad atkreipti dėmesį į knygą bus paprasčiau ir dėl kovo pabaigoje vyksiančios Leipcigo knygų mugės – tuomet lietuvių literatūra bus dėmesio centre, nes mūsų šalis mugėje dalyvaus garbės viešnios teisėmis.
Svarbiausia – geras romanas
S.Guggolzas, paklaustas, ar pastebimos tendencijos, kokie verstiniai nedidelių valstybių kūriniai labiau patraukia dėmesį – tie, kuriuose ryškūs nacionaliniai aspektai, ar tie, kuriuose labiau akcentuojami universalūs dalykai, – teigė, kad negalėtų išskirti. „Gali parduoti knygą sakydamas, kad „tai tipiška Lietuvai“, bet gali parduoti knygą iš Lietuvos ir sakydamas, kad „ji universali, ji galėtų būti parašyta bet kurioje pasaulio vietoje“. Bent jau man pačiam įdomesnės tokios knygos, kuriose ryškūs lietuviški bruožai, man tai įdomiau nei universalumas. Leisdamas lietuvių autoriaus knygą noriu sužinoti ką nors apie lietuvišką požiūrio tašką, perspektyvas“, – sakė jis.
Leisdamas lietuvių autoriaus knygą noriu sužinoti ką nors apie lietuvišką požiūrio tašką, perspektyvas.
Anot leidėjo, kol kas lietuvių literatūra Vokietijoje nėra labai žinoma, tačiau tai nestebina, nes jos ir nebuvo daug leista. S.Guggolzas sako nemanantis, kad lietuvių autoriams, norintiems įžengti į Vokietijos rinką, būtinai reikėtų kruopščiai analizuoti, kas dabar čia yra populiariausia. „Aš nemanau, kad, siekiant sulaukti tarptautinės sėkmės, reikėtų rašyti knygą „amerikietišku stiliumi“ ar „skandinavišku stiliumi“. Rašykite gerus romanus, tai kur kas svarbiau. Jeigu jūsų romanas yra labai geras, jis ras kelią į sėkmę“, – įsitikinęs leidėjas. Beje, lietuvių rašytojai, kurie sako, kad Lietuvoje parduodamų knygų tiražai yra labai maži, galbūt nustebs, kad ir Vokietijoje tiražai, siekiantys dešimtis tūkstančių, yra praeityje. Anot G.Verlago, Vokietijoje didelė sėkmė yra, kuomet šiuolaikinis autorius parduoda 4 000 savo knygos egzempliorių.
Paklaustas, kas dabar populiariausia Vokietijoje, jis paminėjo skandinavų autorius Karlą Ove Knausgaardą, Larsą Myttingą ir Tomasą Espedalą, šios šalies neaplenkė ir Elenos Ferrante populiarumo banga. Jis teigia, kad vokiečiai mėgsta skaityti verstinę literatūrą, ypač prancūzų autorių ar skandinaviškus trilerius. „Vertimams iš mažesnių kalbų yra sudėtingiau. Bet nėra neįmanoma. Tačiau jeigu tokių valstybių kaip Lietuva autoriai nori sulaukti sėkmės Vokietijoje, jie privalo turėti gerus vertėjus. Manau, kad Vokietijoje turime kelis gerus vertėjus – tarp jų ir C.Sinnig, su kuria aš dirbu“, – teigė jis.
Patinka K.Kasparavičiaus iliustracijų stilius
Vokietijos leidykloje „Urachhaus Verlag“ išleistas Kęstučio Kasperavičiaus knygos „Tinginių šalis“ vertimas. Šios leidyklos atstovas Michaelas Stehle'as sako, kad į K.Kasparavičių dėmesį atkreipė jau anksčiau, kuomet Vokietijoje buvo išleista lietuvių autoriaus knyga. „Praėjusiais metais Bolonijos knygų mugėje turėjau galimybę pasikalbėti su K.Kasparavičium apie tai, kad reikėtų išleisti jo knygą. Aš labai mėgstu jo iliustracijų stilių ir jo pasakojimo būdą, tad labai džiaugiuosi tuo, kad galėsiu „Tinginių šalį“ pristatyti skaitytojams Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje“, – sakė jis.
Aš labai mėgstu jo iliustracijų stilių ir jo pasakojimo būdą.
Leidėjas sako, kad, skirtingai nuo knygų suaugusiesiems, vaikų knygų rinkoje – kiek kitokios taisyklės. Bent jau Vokietijoje labai sunkiai sekasi parduoti knygas vaikams, kuriose rašoma specifinėmis temomis. „Geriausiai sekasi parduoti knygas vaikams, kurių temos – universalios, įprastos. Pastebėjau, kad tėvams nelabai patinka, kai rašoma apie tai, kas jiems yra keista ir svetima“, – teigė leidėjas.
Anot jo, knygų vaikams rinkoje dabar laikoma sėkme, kai per metus parduodama 3000 knygos egzempliorių. Šiuo metu Vokietijoje, anot leidėjo, vis dar labai populiari fantastinė literatūra vaikams, pastebima, kad literatūroje vaikams mažėja susidomėjimas istorinėmis temomis. „Vadinamosios „probleminės knygos“ tokiomis temomis kaip skyrybos, ligos nėra labai mėgstamos, tačiau pastebime, kad jos gana populiarios tarp paauglių. Kas liečia knygas suaugusiesiems, Vokietijoje populiari kriminalinė literatūra. Taip pat, pažvelgę į perkamiausiųjų sąrašus, rasite ten Jojo Moyes, T.C.Boyle. Iš vokiečių autorių turbūt populiariausi yra Nele Neuhaus, Sebastienas Fitzekas, Cornelia Funke ir Frankas Schätzingas“, – sakė leidėjas.
Kalbėdamas apie verstinę literatūrą jis teigė, kad bent jau knygų vaikams srityje Vokietijoje populiarios ir olandų, belgų autorių knygos. „Lietuvių rašytojai nėra gerai žinomi. Turbūt geriausiai žinomas yra Emmanuelis Levinas, taip pat Ričardas Gavelis. Tikiuosi, kad ir K.Kasparavičiui pavyks pasiekti platesnę auditoriją”, – teigė jis.
„Knyga labai originali“
Austrijos leidykloje „Residenz Verlag“ bus išleistas Undinės Radzevičiūtės knygos „Žuvys ir drakonai“ vertimas. Šią knygą į vokiečių kalbą vertęs Cornelius Hellis, duodamas interviu 15min, sakė, kad U.Radzevičiūtė turi puikias galimybes būti pastebėta ir Vakaruose. „Žuvys ir drakonai“ yra labai geras romanas, esu įsitikinęs, kad jis – pasaulinio lygio ir turėtų sulaukti sėkmės ne tik Lietuvoje“, – teigė jis.
„Residenz Verlag“ atstovė Jessica Beer teigė, kad idėja leisti U.Radzevičiūtės knygą kilo 2015 metais, kuomet Frankfurto knygų mugėje sutikti Lietuvos kultūros instituto atstovai pristatė Lietuvos programą Leipcigo knygų mugei ir kai kuriuos autorius. „Mane iškart sudomino istorija, papasakota U.Radzevičiūtės knygoje. Gavome kelias vertimo ištraukas, ir mums visiems leidykloje tai paliko puikų įspūdį. Man pasisekė, nes pažįstu Corneliusą Hellį, vieną geriausių vertėjų iš lietuvių kalbos ir knygų žinovą. Mūsų prašymu jis perskaitė knygą ir parašė labai entuziastingą recenziją. Nusprendėme, kad knygą reikia leisti“, – sako J.Beer.
Svarbiausia, kad tai labai originali, patraukliai parašyta, juokinga knyga.
Kaip ir C.Hellis, ji tiki, kad knyga turi visas galimybes sulaukti didelio dėmesio. „Knyga išties yra unikali tuo, kaip jungiamas multikultūrinis miesto gyvenimas, juokingi dialogai, puikūs moterų personažai, autorė originaliai rašo apie europiečių misionierius Kinijoje, – jau pats šis faktas yra labai įdomus. Ji sugeba pateikti Rytų ir Vakarų susidūrimus labai šiuolaikiškame ir kosmopolitiškame romane“, – sakė leidėja. Ji sako, kad pristatant šią knygą nesvarbūs bus tokie kriterijai, kiek „lietuviška“ ar „universali“ ji yra. „Svarbiausia, kad tai labai originali, patraukliai parašyta, juokinga knyga. Tai svarbiau nei tai, kiek „tradiciškai lietuviška“ ši knyga yra. Be to, aš nemanau, kad yra kažkokie aiškūs kriterijai, kokios mažų valstybių autorių knygos labiausiai domina skaitytojus – manau, kad jiems įdomūs tiek kūriniai, daugiau pasakojantys apie nežinomos šalies kultūrą, tiek knygos, kurias galima priskirti tarptautinės šiuolaikinės literatūros pasauliui be jokių aiškių sąsajų su nacionaline kultūra“, – sakė J.Beer.
Planuoja daug knygos pristatymo renginių
Leidėja pripažino, kad vokiškai kalbančiose šalyse nedaug žinoma apie mažesnių Europos šalių istoriją, kultūrą, kalbas. „Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, Europos Sąjungai kuriant programas vertimų finansavimui, atsiradus Europos kultūros sostinės iniciatyvai, daugybei mainų programų, tai keičiasi. Mano nuomone, literatūra yra labai geras ir patrauklus būdas pakeisti esamą situaciją“, – sakė leidėja.
Kalbėdama apie tai, kiek prie knygos populiarumo prisideda paties autoriaus dalyvavimas pristatant knygą, jo asmenybė, J.Beer sakė, kad dažniausiai tai yra svarbu, tačiau šiais laikais to jau nebegalima laikyti taisykle. „Jeigu norime padidinti susidomėjimą tokios mažos šalies kaip Lietuva literatūra, žinoma, gerai, jeigu autorius dalyvauja skaitymuose, diskusijose, duoda interviu. Taip pat naudinga, jeigu skaitytojai supranta knygos temos specifiką. Šiais žiniasklaidos, socialinių tinklų laikais žinojimas, kas yra knygos autorius, sukuria asmeninio ryšio jausmą. Kita vertus, turime ir kitokių pavyzdžių – Elenos Ferrante knygos visame pasaulyje labai populiarios, nors niekas net nežino, kas ji tokia... Kas liečia U.Radzevičiūtę, ji dalyvaus Leipcigo knygų mugėje, mes organizuosime jos skaitymus ir interviu Vokietijos ir Austrijos miestuose – Zalcburge, Berlyne, Vienoje ir kitur“, – teigė J.Beer.
Leidėja sako, kad Austrijoje tradiciškai labai populiarūs austrų rašytojai, tačiau taip pat mėgstami ir vertimai iš anglų, italų kalbų, taip pat skandinaviški trileriai. Anot jos, Austrijai yra būdinga tai, kad šios šalies leidėjai verčia daug Rytų Europos ir Pietryčių Europos autorių. „Tai – dėl bendros praeities, geografinio artumo, praėjusio amžiaus pabaigoje pradėtos efektyvios vertimų finansavimo programos. Beje, įdomu tai, kad Austrijoje populiaresni vertimai, o ne šiuolaikinė literatūra iš Vokietijos“, – sakė leidėja.
