Emigracijoje išleistas romanas buvo pakartotas dukart: pirmąjį kartą JAV, kur 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos įsikūrė V. Ramonas ir po kelerių metų Vokietijoje bei Australijoje, kur nuo 1950 m. gyveno nuolat. Tai nestebina, nes romano siužetas vedė amžininkus „karštais pėdsakais“ – vaizdavo 1941-1942 m. Lietuvą, primindamas dar neužgijusias žaizdas, bėgant metams į pirmą planą visu aštrumu iškeldamas okupacijos problematiką.
Romano veiksmas prasideda sovietinės armijos įžengimu į provincijos miestelį 1940 m. vasarą ir tęsiasi iki sovietų – vokiečių karo pradžios. Rašytojas įtaigiai perteikia dramatiškus miestiečių ir aplinkinių kaimų gyventojų bandymus prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių sąlygų. Romano veikėjai – mokytojo Norkaičio namų gyventojai pusbroliai studentas Vincas Žolynas ir aktyvus komunistas Jonas Dagys. Pastarieji yra tarsi į dvi priešingas stovyklas skilusių miesto gyventojų simbolis: pratariantys naujai santvarkai ir besipriešinantys jai. Romane gausu to meto Lietuvos realijų: sovietinės armijos įžengimas į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės sunaikinimas, žemės reforma ir mokyklų pertvarka, šnipinėjimas bei nacionalizacija, pirmieji trėmimai, ir karo pradžia – viskas, kas lydi savos valstybės žlugimą ir svetimos priespaudą, viskas, į ką rašytojo valia įsitraukia romano herojai, mėgindami prisitaikyti ir išlikti arba nenumaldomai priešintis.
Be abejonės, šiandieninį romano aktualumą lemia ne tik unikali tematika, bet ir literatūrinis rašytojo talentas, meniškumas – V. Ramonas lietuvių literatūros istorijoje pagrįstai įvardijamas vienu iškiliausių XX a. prozininkų. Pirmoji, 1934 m. išleista jo prozos rinktinė pelnė rašytojui impresionisto titulą, o emigracijoje, 1960 m išleistas rinkinys „Miglotas rytas“ – jį įtvirtino. Deja, šios trys knygos ir romanas „Kryžiai“ – tai visas Lietuvoje mažai žinomo rašytojo Vinco Ramono kūrybinis palikimas. Lietuvoje po 1990 m. buvo skelbtas tik romanas „Kryžiai“. Vaizdingai tariant, „Dulkes raudonam saulėleidy“ iki dabar slėpė laiko dulkės, kurias nubraukia leidykla „Bonus Animus“ vienoje knygoje skaitytojams pristatydama romaną ir abu prozos rinkinius bei periodikoje skelbtus apsakymus.
