– Kodėl nusprendėte prisijungti prie projekto „Draugiški gyvūnams“?
– Viskas įvyko labai spontaniškai. Mano kolegė Miglė, pavadavo darbuotoją miesto centro bibliotekoje. Ji man papasakojo situaciją, kai skaitytojas, atėjęs su labai dailiu, šelčių veislės šuneliu, turėjo jį palikti už durų. Šunelis, belaukdamas šeimininko nerimavo, tad mergina nedrąsiai įsivedė jį į vidų.
Tuomet iš kolegės pirmąkart ir išgirdau apie „Draugiški gyvūnams” projektą, kuomet ant įstaigų fasadų klijuojami specialiūs lipdukai, kviečiantys užeiti kartu su keturkojais.
Abi sutikome, kad tai puiki ir verta dėmesio iniciatyva. Tad, kaip administracijos darbuotoja, nusprendžiau inicijuoti įsitraukimą į šį projektą. Apklaususi bibliotekų darbuotojas, sulaukiau tiek jų, tiek įstaigos direktorės pritarimo. Beliko tik susisiekti su „Draugiški gyvūnams” atstovais.
– Nebijojote neigiamos bibliotekos lankytojų reakcijos?
Patys skaitytojai nevengia užsukti su augintiniais, todėl manėme, kad jie labai apsidžiaugs, kad prisijungėme prie „Draugiški gyvūnams” iniciatyvos.
– Mūsų lankytojai jau turėtų būti pripratę prie augintinių. Vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda”, buvo auginamos papūgėlės amadinos. Bibliotekoje „Židinys” – žuvytės. Čia, trejus metus, kartu su bibliotekininkėmis „dirbo” skaitytojų labai mylėtas katinas Rainis. Be to, darbuotojos, vaikų vasaros stovyklų metu, rengia augintinių dienas, taip pat, su lauktuvėmis, yra vykusios aplankyti Kaimiškio gyvūnų prieglaudos keturkojų. Patys skaitytojai nevengia užsukti su augintiniais, todėl manėme, kad jie labai apsidžiaugs, kad prisijungėme prie „Draugiški gyvūnams” iniciatyvos, o kiti miesto gyventojai bus tolerantiški ir supratingi.
– Ar dažnai pas jus apsilanko skaitytojai kartu su savo augintiniais?
– Turime 8-is filialus, kuriuose šeimininkai, lydimi savo keturkojų augintinių – ne retas reiškinys. Ypatingai bibliotekoje „Židinys”, kurios kolektyvas be galo myli gyvūnus. Šiuo metu, išvykus atostogauti, čia darbuotojų priežiūrai paliekami paukščiai – amadinos. Atėjus pasiimti knygų ar laikraščių, neretai galima išvysti ir senjorą su spanieliu, ar jauną moterį su jorkšyro terjeru.
– Ar patys turite gyvūnų? Jei taip, ar dažnai patys su gyvūnais lankotės draugiškose gyvūnams vietose? Ar atsivedate juos į darbą?
– Dauguma kolegių turi, ar kiek anksčiau yra turėjusios kokį nors augintinį. Kas laiko žuvytes, kas jūros kiaulytę ar katę. Tarp kolektyvo augintinių populiariausi – šunys. Kai kurios turi net ne vieną.
Apie projekto „Draugiškas gyvūnams” vietas didžioji dalis kolektyvo sužinojome tik dabar. Bent jau aš, jei su savo jorkšyro terjere Pupa išeidavau pasivaikščioti po miestą ir sugalvodavau išgerti kavos ar suvalgyti ledų, visuomet imdavau išsinešimui, o šuneliui tekdavo palaukti lauke. Būdavo nedrąsu į maitinimo įstaigą eiti su gyvūnu, net ir trumpam. O dabar, internete patyrinėjusi „Draugiški gyvūnams” žemėlapį vietų, kuriose galima lankytis su augintiniu, radau, kad yra keletas kavinių, į kurias drąsiai galima eiti su savo keturkoju. Tad laukiu progos apsilankyti.
Kai balandžio mėnėsį buvo minima Šuns diena, vaikų bibliotekoje dirbanti kolegė trumpam į darbą buvo atsivedusi savo augintinius.
– Ar turite nusimatę ateičiai kaip galėtumėte tapti dar draugiškesne vieta gyvūnams?
– Pagalvojau, jog būtų šaunu visose bibliotekose prie įėjimo turėti augintiniams skirtus dubenėlius su vandeniu. Kol kas juos turi tik biblioteka „Židinys”.
– Kaip manote, ar Lietuva yra pakankamai draugiška gyvūnams šalis?
– Manau, kad situacija galėtų būti geresnė. Paskelbus, jog priimame šeimininkus su jų augintiniais, sulaukėme ne vien teigiamos reakcijos (ko, iš tikrųjų, ir tikėjomės). Anoniminiai komentatoriai, rašė, kad gyvūnams bibliotekoje ne vieta, kad tapdami draugiški keturkojams, tampame nedraugiški žmonėms, turintiems alergijas, norintiems ramybės bibliotekoje, nes jų lauks bukas lojimas, reikia kviesti higienos atstovą ir dar aštresnių dalykų… Tuo tarpu, įvairiose užsienio šalyse su augintiniais gali užsukti ne tik į biblioteką ar kavinę, bet net ir į ligoninę.
– Ko palinkėtumėte kitoms bibliotekoms, svarstančioms įsileisti skaitytojus su gyvūnais?
– Dar neprisidėjus prie projekto „Draugiški gyvūnams”, pas mus ne vienerius metus, lankėsi skaitytojai su keturkojais ir nebuvo nei vieno konflikto, kurio priežastis būtų vieno iš jų augintinis. Atvirkščiai – daugiau šypsenų. Tad drąsiau, nebijokime iššūkių ir pokyčių.
