K.Swan yra britų rašytoja, kurios knygų Lietuvoje parduota daugiau nei 40 tūkst. egzempliorių. Skaitytojus žavi rašytojos gebėjimas įtikinamai nagrinėti žmonių santykius.
Knygų pristatyme rašytoja atskleidė, kad jos pradėjo nebetenkinti išgalvotų romanų rašymo būdas, autorė pradėjo kurti įkvėpta istorinių įvykių.
„Tokios kūrybos buvo tikrai nekalta pradžia. Pastebėjau laikraštyje nedidelį straipsnį ir ten buvo vyrų nuotrauka, tie vyrai buvo įdomių bruožų, atsirėmę į sieną, visi buvo basi ir žiūrėjo į kamerą. Straipsnis vadinosi – „19 metų kaip Sent Kilda pasidavė“, man užkliuvo, kodėl jie pasidavė, kas juos privertė?“ , – sakė K.Swan.
Iš „Laukinės salos“ serijos yra išėjusios – „Paskutinė vasara“, vėliau sekė „Pavogtos valandos“. Ateinančiais metais išeis ir dar du romanai, iš viso seriją sudarys keturios knygos.
Kūryboje svarbiausia vieta ar idėja?
K.Swan kūryboje kiekvieno romano veiksmas vyksta vis kitoje šalyje, kur pinasi žmonių likimai ir atskleidžiamos vietovių paslaptys. Paklausta, ar kūryboje atsispiria nuo istorijos idėjos ar konkrečios vietos, rašytoja atskleidė, kad būna įvairiai.
„Tai priklauso nuo knygos, tačiau buvo momentų, kai idėja kilo pirma, tik vėliau renkuosi vietą. Aš nuvykstu ten, pajaučiu tos vietos jausmą (...) Tačiau, tai ir yra įdomu mano knygose, nes pagal vietą, kurioje gyvenome ir užaugome, labai priklauso, kaip mes buvome suformuoti“, – sakė rašytoja.
Gyvenanti atokioje vietoje, Sasekso kaimelyje, bestselerių rašytoja daugiausia laiko praleidžia su savo dviem šunimis ir šeima, apsupta gamtos, tačiau vis pamąsto, kaip būtų, jeigu gyventų kitur.
„Atsimenu prieš dvidešimt metų skaičiau žurnalą, kuriame buvo moteris, grafikos dizainerė, ji gyveno Venecijoj, vilkėjo „Prada“ drabužiais ir ji man pasirodė labai subtili, pagalvojau, ar aš būčiau tavimi, jei būčiau užaugus Venecijoje, ar aš būčiau tokia kaip ji, jei gyvenčiau tarp kanalų, o ne sodų“, – teigė K.Swan.
Atvyko į Vilnių ieškoti įkvėpimo
Praėjusių metų „Knygų mugėje“ rašytoja sakė, kad į Vilnių atvyko ne tik susitikti su knygų gerbėjais, bet ir apsižvalgyti, pasisemti idėjų. Ji susirinkusiems tikino, kad kai pabaigs rašyti „Laukinės salos“ ketvirtą dalį, galimai bus ir istorija, įkvėpta Lietuvos.
„Kai buvau čia pastarąjį kartą, buvo laisva diena, nuėjome su vyru į laisvės ir tremties muziejų ir patirtis buvo nepamirštama. Pamačiau nuotraukose veidus, kurie įsiminė ir taip jau būna, kad kai pamatai veidą, iškart gimsta idėjos (...) tikiuosi, kad sukursiu istoriją Vilniuje“, – sakė K.Swan.
