Tai pirmoji spausdinta lietuviška postilė, pirmasis lietuvių prozos leidinys. Iš dalies originaliai parašyta „Postilė“ buvo skirta evangelikų liuteronų parapijose dirbantiems kunigams, tačiau Bretkūnas siekė, kad ji būtų prieinama ne tik Prūsijos, bet ir Didžiosios Lietuvos gyventojams. Kartu išleistų dviejų dalių didelės apimties (beveik 1 000 puslapių) postilę sudaro Naujojo Testamento ištraukos (perikopės) ir pagal jas visiems bažnytiniams metams parašyti pamokslai: pirmoje dalyje – nuo advento iki Velykų, antroje – nuo Velykų iki advento. „Postilę“ puošiantys nežinomo Karaliaučiaus graverio medžio raižiniai vaizduoja įvairias Evangelijų scenas.
Šis pamokslų rinkinys buvo išleistas itin dideliu tais laikais tiražu – apie 1 000 egzempliorių. Jis turėjo didelę reikšmę lietuviškų raštų stiliaus ir apskritai bendrinės kalbos formavimuisi.
Šiuo metu Lietuvos atminties institucijose saugoma 10 Bretkūno „Postilės“ egzempliorių, 1 egzempliorius – privačioje „Ellex Valiūnas“ meno kolekcijoje. Ši įsigyta knyga yra 12 egzempliorius, iki šiol nežinotas, bibliografijose neaprašytas ir nepaminėtas. Nors praėję šimtmečiai lėmė, kad knyga mus pasiekė su trūkumais (trūksta daugiau kaip 80 puslapių), ji ypač svarbi dėl joje išlikusių gausių nuosavybės ženklų. Knygą turėjo ne vienas savininkas – daugiausia išliko XIX a. skaitymo ženklų: teksto taisymų, braukymų, pastabų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Buvę savininkai ir jų palikti ženklai reikalingi išsamių tyrimų.
Šiuo metu Bretkūno „Postilė“ yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba ir reikšmingai papildo čia kaupiamą ir saugomą lituanistinių dokumentų archyvą.
