Visas naujienas apie Vilniaus knygų mugę skaitykite paspaudę čia.
O dabar pažvelkime, kokius prisiminimus ir emocijas šis knygų renginys sukelia 15min pašnekovams.
Aušra Kaziliūnaitė, rašytoja, filosofė
„Knygų mugė man visų pirma reiškia bendrystę. Ne tik su kolegomis rašytojais, su kuriais drauge mėgstame paplepėti planuotai ar atsitiktinai susitikę „Litexpo“ erdvėse, ne tik su kūrybos gerbėjais, kurie ateina pasiklausyti renginių metu, užkalbina valgykloje ar prieina autografo „Kitų knygų“ leidyklos stende, tai toks paslaptingas ir kartais sunkiai apčiuopiamas bendrumas.
Bendrystė žmonių, kurie kartais net ir nepažinodami vieni kitų turi bendrą paslaptį – knygą.“
Austėja Landsbergienė
„Man stipriausi Knygų mugės prisiminimai yra susiję su vaikais: kai buvo mažiukai, visada eidavome. Tas jausmas – būti jūroje knygas mylinčių žmonių – yra nepakartojamas!
Mūsų vaikai eidavo į visus stendus, vartydavo knygas ir… patys tempdavo maišelius, o, grįžę namo, susėdę ant grindų, dalindavosi kiekvienas savo „laimikiu“. Viena tų akimirkų, kai supratau, kad vaikai užaugo, buvo ta, kai jie savarankiškai – jau su draugais – pradėjo keliauti į Knygų mugę.“
Dovydas Pancerovas, žurnalistas
„Stengiuosi išvengti masinių renginių, todėl pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje apsilankiau viso labo 2017-aisiais, kai pristatinėjau debiutinę knygą „Kiborgų žemė“. Žinojau, kad ten apsilanko tūkstančiai žmonių, bet pirmasis įspūdis, kai įžengiau į pagrindinę erdvę ir plaukdamas su minia bandžiau rasti leidyklos stendą, buvo nepamirštamas. Pakeliui sutikau profesorių Alfredą Bumblauską ir norėjau stabtelėti pasisveikinti, bet buvau dar gerokai panešėtas, kol pavyko ištrūkti.
Tąkart mugėje buvau visas keturias dienas, ir nors įprastai tokie renginiai vargina, reikia pripažinti, kad tai buvo nepamirštama ir maloni patirtis, pasikroviau energijos. Nuo to laiko mugių nepraleidžiu.“
Jolita Vaitkutė, menininkė
„Irtis tarp žmonių ir lūkuriuoti eilėse man patinka tik knygų mugėje. Be to, kad ateinu paklausyti autorių, pasičiupti laukiamas knygas, niekur kitur nei knygų mugėje, neturiu tiek daug pokalbių.
Autoriai reflektuoja, skaitovai inspiruojasi ir mes visi pakalbiname vieni kitus vienoje vietoje. Lengva užčiuopti visuomenės pulsą per vieną savaitgalį ir suprasti, kas aktualu dabartyje.“
Justinas Žilinskas, rašytojas
„Pirmiausia – toks truputį isteriškas džiaugsmas, štai – mugė ir aš – pagaliau mugėje! Tada – kvapas, popieriaus, spaudos, žmonių žingsnių garsas, pažįstami veidai. Tada – godulys: tai kas ten ką kur turi naujo, įdomaus?
Tada – priesaikos, kad laikysiesi nustatyto biudžeto ir nepirksi visko, kas tik sudomins. Galiausiai – urzgimas, kad sutampa renginiai, į kuriuos nori patekti.“
Jurga Tumasonytė, rašytoja
„Kai įžengiu į knygų mugę, kyla jaudulys, nes žinau, kad tuoj sutiksiu kokį nors seniai matytą bičiulį arba tokį visuomenės veikėją, kuriuo ar kuria žaviuosi.
Pirmi kartai mugėje man tuo ir įstrigo, kad galėdavau iš arti pamatyti mėgstamus rašytojus, išgirsti ką ir kaip jie kalba. Šis džiugesys išliko iki šiol, nors didžiąją mugės laiko dalį dirbdavau ir tebedirbsiu stende. Stenduose irgi nutinka visokių istorijų, bet apie tai kitąsyk!“
Marius Burokas, literatūros kritikas, poetas
„Na, kokios mintys gali kilti įžengus į knygų mugę? Kokią knygą pirmą griebti ir su kuo seniai matytu pasisveikinti. Man dažnai tenka nemažai dirbti knygų mugėje, bet man ji vis tiek šventė – susitikimų, draivo, knygų.
O prisiminimų tiek daug ir įvairių, kad sunku ir susigaudyt – kažkaip itin ryškiai prisimenu savo pirmąsias knygų muges prieš keliolika metų, kai leidėjų kambariukuose vykdavo vakarėliai, kartais gana audringi: užverstose striukėmis ir knygų dėžėmis kamarėlėse. Dar prisimenu, kaip keletą kartų teko stovėti už „Kitų knygų“ prekystalio ir bendrauti su pirkėjais. Pagrindinė emocija, bent iš pradžių, – džiugesys. Vėliau – knygų medžioklės azartas, na, ir pabaigoje tai jau nuovargis, žinoma“.
Rolandas Maskoliūnas, rašytojas
„Man knygų skaitymas yra vienas smagiausių užsiėmimų. Knygų mugėje labiausiai žavi knygų ir smalsių žmonių koncentracija. Ne kartą teko dalyvauti jos programoje, kalbinti autorius.
Be to, prisimenu, kai jau senokai, prieš gal dvidešimt metų Vilniaus knygų mugėje, radau M.Kaku knygą „Visions“. Perskaičius ji man padarė tokį įspūdį, jog pagalvojau – o kodėl gi nepabandžius kurti TV laidą apie mokslo naujienas. Taip gimė laida „NeGALI būti“. Taigi, mugė stipriai paveikė mano likimą.
Kitas prisiminimas susijęs su Leonidu Donskiu. Organizatorių prašymu vienais metais esu rengęs diskusijų ciklą keliomis mokslo ir visuomenės temomis. Viena iš jų, kurioje dalyvavo Leonidas ir A.Chmieliauskas, buvo skirta Naujiesiems viduramžiams. Pokalbis buvo turiningas ir linksmas, o patalpa – sausakimša.
Na, ir trečias, pats keisčiausias įvykis – mano pirmosios knygos pristatymas tą pačią dieną, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Pasididžiavimo jausmą užgožė nerimas.“