Leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei paauglių literatūrai skirti konkursai baigėsi, laureatai apdovanoti, paskelbti nauji, 2024-ųjų konkursai. Atrodo, leidykla nepaliauja tikėti, kad geriausios knygos dar nėra parašytos.
2023 metais pirmąjį kartą leidykla į vieną sujungė du konkursus. Vaikų ir paauglių literatūros konkurso laimėtoją komisija išrinko vienbalsiai – geriausiu pripažintas Aušrinės Tilindės kūrinys 10–13 metų vaikams „Šiurpnakčio istorijos“. Komisija, kurioje dalyvavo vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė, literatūrologė Lina Buivydavičiūtė, psichologė Monika Skėrytė-Kazlauskienė, mokytojas Alius Avčininkas, edukologė Austėja Landsbergienė ir rašytoja Vitalija Maksvytė, pabrėžė, kad A. Tilindės kūrinį buvo įdomu skaityti, kad įtraukė įtemptas istorijų siužetas, originalumas ir dinamika.
O Suaugusiųjų grožinės literatūros konkurso komisija šiemet laimėtojo nepaskelbė – nerado autentiško, išskirtinio kūrinio. Gerų, taisytinų kūrinių buvo, tačiau nė vieno, dėl kurio išleidimo komisija, kurioje dirbo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, knygų ekspertas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas, komikas, televizijos laidų vedėjas ir skaitytojas Paulius Ambrazevičius, knygų tinklaraščio „Fantastiškų knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė, rašytoja V. Maksvytė, būtų tvirta. Diskutuota apie tai, kad autoriai rašo itin siaurai, nišinei skaitytojų auditorijai, kad dažnu atveju reikia taisyti kalbą, stilistiką, autoriai neišsigrynina auditorijos.
Tekstai prašosi tobulinami
Suaugusiųjų grožinės literatūros komisijai vadovavusi, du dešimtmečius leidybos srityje dirbanti leidyklos „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Giesė teigia iš komisijos posėdžio išėjusi skaudančia širdimi – iš 35 rankraščių buvo svarstyti 7, tačiau nugalėtojas taip ir neišrinktas. „Nė vienas autorius ryškiai nesužibėjo, – ji sako. – Nors, jei lyginsime su praėjusiais metais, komisijos nariai džiūgavo, kad įspūdis daug geresnis. Konkursui sąmoningai atrinkome įvairių žanrų kūrinius: nuo lengvesnio istorinio fantasy iki mistinio siaubo elementų turinčio romano. Kai kurie konkurso dalyviai nustebino gyvais dialogais, dinamika, pagaulumu, netgi gurmaniška teksto tėkme, bet neretai į pabaigą, regis, pavargdavo – pamiršdavo, kuo pradėjo, užsiveldavo, pamesdavo adresatą, žanrą. Galėjai justi skubėjimą.“
Nė vienas autorius ryškiai nesužibėjo.
Vis dėlto keletas kūrinių, kaip teigia komisijos vadovė, sulaukė daugiausia dėmesio, net prabėgus keliems mėnesiams jie įsiminė. „Kodėl pristigo balų? Todėl, kad šiuos kūrinius derėtų nemenkai tobulinti, keisti, trumpinti, arba ilgą kūrinį skaidyti į du, atsisakyti vieno ar kito veikėjo. O ir garsusis leidėjo „pilvo jausmas“ tylėjo, nesupratau, kodėl kartais reikia rašyti taip sudėtingai, kam tekstą perkrauti įmantriais žodžiais, daiktavardinėmis sakinio konstrukcijomis, tarptautinių žodžių gausa? Nė vienam kūriniui neskyriau dešimties balų iš dešimties“, – sako U. Giesė ir priduria neabejojanti, kad kiekvienas autorius atrastų savo skaitytoją, tačiau leidyklai svarbu, kad jų būtų ne keletas.
Ne pirmą kartą knygas rašančių autorių braižą komisijos nariai sako iškart atsekę. Jų knygos pateko tarp 7 kandidatų į laimėtojus, tačiau tekstai prašėsi būti tobulinami. U. Giesė pasakoja, kad į jos elektroninę pašto dėžutę pastaruoju metu krinta siaubo romanai, fantastika, populiarioji laisvalaikio literatūra, dramos, biografiniai romanai, buitinis realizmas, esė ir netgi poezija. Pirmenybę šiandien ji teikia istorinėms temoms. Juk mūsų praeity – neišsemiami asmenybių ir siužetų klodai! „Suprantu, kad rašant istorinį tekstą autoriui tektų ilgokai paplušėti knaisiojantis po archyvus, o tokios kantrybės turi retas...“ – sako ji ir priduria, kad visos temos yra laukiamos, svarbiausia, kad knygos neverstų skaitančiojo kankintis ir sukti galvos, ką autorius norėjo pasakyti?
Tik retais atvejais pavyksta iš pirmojo karto
Vienai iš komisijos narių, Rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotojai, rašytojai V. Maksvytei labiausiai užkliuvo tai, kad kai kurie autoriai tuos pačius kūrinius, beveik ar visai jų netaisę, siunčia metai po metų. „Jei kūrinys nėra tobulinamas, gerinamas, mažai prasmės siųsti pakartotinai – šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad kūrinys ankstesniais metais nepasirinktas ne dėl to, kad buvo didelė konkurencija, o dėl to, kad jam kažko pritrūko. Siūlyčiau autoriams gilintis į žanro, tikslinės auditorijos reikalavimus, pasidomėti, kokiais principais remiantis kuriama literatūra, bendradarbiauti su kūrybiniais, turinio redaktoriais, kad iš tiesų būtų pasiekta profesionalumo“, – ji sako.
V. Maksvytė teigia, kad Lietuvoje įsigalėjusi ne visai tinkama nuostata apie tai, jog norint parašyti leidybai tinkamą kūrinį pakanka noro rašyti ar geros idėjos. „Tikrai retais atvejais autorius kūrinį parašo iš pirmojo karto, o leidykla jį išleidžia be jokių taisymų. Rašytojo profesijai ar amatui – kaip ir visoms kitoms profesijoms ar amatams, reikalingas tam tikras išmanymas. Jei rašymas yra laisvalaikio praleidimo forma, tuomet galima rašyti ir be didesnio išmanymo, savo malonumui, nesukant galvos nei dėl žanro, nei dėl skaitytojo. Vis dėlto, jei autoriai dalyvauja konkurse, jie, matyt, tikisi būti išleisti, o tai reiškia, kad pretenduoja į profesionaliąją kūrybą“, – svarsto V. Maksvytė ir teigia konkursui pateiktuose kūriniuose pritrūkusi išmanymo, kaip yra kuriamas paveikus, emociškai, psichologiškai įtaigus ir meniškai stiprus tekstas.
Komisija kūrinius vertina anonimiškai, komisijos nariai nežino, kas yra kūrinių autoriai. Kokie autoriai pateikė kūrinius, kartais apžvelgiame baigę darbą ir išrinkę nugalėtojus. Šiais metais į antrąjį etapą pateko žinomų rašytojų, tačiau komisija pripažįsta, kad žinomi autoriai konkursuose retai dalyvauja. „Matyt, šie konkursai labiau laikomi tramplinu pradedantiesiems, nors tai ir nėra tiesa. Juk konkursai ir premijos skirti visiems lietuvių autoriams skatinti“, – sako V. Maksvytė.
Dalyvaujančius literatūros konkursuose autorius ji kviestų kuo daugiau skaityti kitų autorių kūrinių ir bandyti perprasti, kas gi būdinga tikrai įtraukiančioms knygoms – nesvarbu, koks jų žanras. Kai kuriems autoriams ji siūlo neskubėti, parašius rankraštį, keliems mėnesiams padėti į šoną, paskui grįžti, kritiškai perskaityti, pataisyti. „Kartais iki laimėjimo tik tiek ir pritrūksta“, – sako rašytoja ir priduria, kad knygos sėkme gali tapti ir geras redaktorius.
Sukurti trumpą istoriją vaikams taip pat reikia meistrystės
Komisijos nariai būsimųjų knygų autoriams pataria ieškoti istorijų, kurios iš tiesų jaudina, liečia širdį, skatina jausti ir mąstyti. „Literatūroje nebereikia išradinėti dviračio – svarbiausia turėti, ką papasakoti, ir atrasti būdą, kaip tai padaryti gyvu, autentišku, kokybišku būdu“, – įsitikinusi V. Maksvytė.
Eksperimentavimo, naujų formų, naujo žvilgsnio Vaikų ir paauglių literatūros konkurse pasigedo ir komisijos narė, vaikų literatūros specialistė E. Baliutavičiūtė. Jai atrodo, kad rašantys niekaip neatsitraukia nuo temų, problemų ir žanrų, nuo kurių jau ir taip lūžta knygynų ir bibliotekų lentynos. „Maža pastangos atrasti kažką naują, juk net šimtus kartų girdėtą istoriją galima papasakoti naujai, netikėtai. Tačiau norint tai padaryti reikėtų domėtis vaikų literatūra, suprasti, kas joje vyksta, ko yra net per daug, o ko stinga“, – ji sako.
E. Baliutavičiūtė įsitikinusi, kad tai, jog leidykla „Alma littera“ pradėjo ir daug metų rengė Paauglių literatūros konkursą, buvo svarbi paspirtis lietuvių paauglių literatūrai, konkursas padėjo ateiti į literatūrą ne vienam puikiam autoriui. Vis dėlto jai atrodo, kad sprendimas sujungti Vaikų ir Paauglių literatūros konkursus yra logiškas – vertinimo komisija tapo įvairesnė, kūriniai vaikams ir paaugliams tikrai gali konkuruoti tarpusavyje, o leidykla pasiryžusi leisti ne tik laimėtoją, bet ir daugiau kokybiškų, įdomių ir patrauklių kūrinių įvairaus amžiaus vaikams, paaugliams. Autoriams taip pat nebereikia sukti galvos, į kurį iš konkursų siųsti savo kūrinį.
Vaikų ir jaunimo literatūros konkurse šiais metais aiškiai dominavo knygos mažesniems vaikams. Komisijos narių tai nestebino, jie supranta, kad autoriams, turbūt, atrodo, jog mažesnės apimties kūrinį yra lengviau parašyti. „Ne visai taip, – teigia E. Baliutavičiūtė. – Parašyti trumpą gerą kūrinį reikalauja tiek pat meistrystės, žanro išmanymo, susigaudymo literatūroje, kalbos pojūčio, adresato supratimo, kiek ir rašant ilgą.“
Domėtis psichologija ir vaikų raida
Po komisijos narių diskusijos nuspręsta laimėtoju paskelbti kūrinį, kuriuo gali mėgautis vyresni vaikai ir jaunesni paaugliai. A. Tilindės kūrinys 10–13 metų vaikams „Šiurpnakčio istorijos“ yra įtraukiantis dvylikos apsakymų rinkinys, kuriame daug paslapties, baugios atmosferos. Knygos pasaulis greičiausiai pasirodys artimas, atpažįstamas daugeliui skaitytojų. „Be to, siaubo apsakymai yra gana reto žanro kūrinys šiuolaikinėje lietuvių vaikų literatūroje“, – sako E. Baliutavičiūtė.
Literatūros specialistė neabejoja, kad rašant vaikams ir paaugliams būtina žinoti jų raidos ypatybes. Jai pritaria ir Paauglių ir vaikų literatūros konkurso komisijos vadovė A. Macijauskienė. „Konkurse vis dar dominavo nuotykinės pasakinės istorijos vaikams, nemažai autorių inspiracijų semiasi iš gamtos pasaulio, kūriniuose veikia personifikuoti gyvūnai. Šiemet nudžiugino keli kūriniai, kuriuose rašytojams pavyko sukurti unikalų mikrogamtos pasaulį su originaliais personažais. Sulaukėme ir detektyvo – tai naujas žanras konkurse ir, manyčiau, šiuolaikiniams vaikams labai patrauklus. Paaugliams skirtuose kūriniuose dominavo fantasy žanras, džiugina, kad jau kelinti metai autoriai atsigręžia į mitologijos temą, grįžta prie mūsų baltiškų šaknų. Laimėtojos kūrinys skirtas vaikams, tiesa, jau žengiantiems į paauglystę – sveikinu autorę, išdrįsusią imtis nelengvo, bet vaikams itin patrauklaus siaubo literatūros žanro“, – konkursą apžvelgia A. Macijauskienė.
Autorius ji skatina ne tik išlieti savo fantaziją, bet stengtis suprasti vaiką, paauglį ir matyti pasaulį jų akimis, apgalvoti, ką savo kūriniu nori pasakyti skaitytojui. Žanrų prasme konkurse ji pasigedo kokybiškų paveikslėlių knygų, komiksų, geros poezijos. „Pastebiu, kad autoriai idėjų nestokoja, tačiau jiems pritrūksta įrankių, žinių kūriniui sukurti. Skatinčiau autorius kaupti ne tik literatūrines, bet ir psichologines žinias, ugdyti kūrybinio rašymo technikas“, – pataria viena iš konkurso organizatorių.
Leidykla „Alma littera“ skelbia naujus, 2024-ųjų Suaugusiųjų grožinės literatūros bei Vaikų ir jaunimo literatūros konkursus. Konkursuose kviečiame dalyvauti rašytojus ir dailininkus, kūrėjų ir autorių grupes. Rankraščių leidykla laukia iki 2024 metų balandžio 15 dienos.
