Valdyba išsikėlė sau strateginius tikslus, tarp kurių – dar stipresnė Vilniaus knygų mugė, dėmesys skaitymo skatinimui, autorių teisių apsauga bei antipiratinė veikla, knygų prieinamumas ir sklaida. Jau rugsėjo pradžioje Vilniaus gyventojus ir svečius vėl kvies jungtinis LLA leidyklų paviljonas „Knygų aikštė“ Sostinės dienose, o nuo birželio vidurio prasidės bendras renginių ciklas su Lietuvos nacionalinio muziejaus parodų erdve Istorijų namais, į literatūrinius renginius pakviesiantis vasaros ketvirtadieniais.
„Pasaulį ištikusi COVID-19 krizė, palietusi milijonus žmonių, netikėtai virto didžiulėmis galimybėmis knygų pasauliui. Žmonės, pasmerkti ilgiems nerimo, baimės, nežinios mėnesiams, knygose ieškojo analogų, nusiraminimo, poilsio, atsakymų ir būdų išlikti. Drauge su savo vaikais grįžo prie savo vaikystės knygų ar išvydo fantazija žaižaruojantį naujų knygų vaikams pasaulį. Kai pasaulis ekranuose (TV ar kompiuterio) ėmė mirguliuoti vienodumą, knyga dovanojo galimybę būti su savimi taikoje ir atrasti ramybę. Kai kam tai naujos patirtys: dažnai girdėjome sakant: „iki karantino tiek neskaičiau...“. Norėtųsi, kad šis ryšys su knygomis nepasibaigtų pasauliui vėl atsivėrus, sugrįžus į rutiną. Poreikis skaityti, kalbėti apie knygas, jas suprasti, geismas išgyventi dar vieną įdomią istoriją turėtų būti vienintelis COVID-19 liekamasis reiškinys. Panašu, kad naujoji LLA valdyba vienodai supranta pagrindinį uždavinį: leidėjo misija įpareigoja saugoti, puoselėti, garsinti lietuvišką knygą,“ – sako Lolita Varanavičienė, LLA prezidentė.
Šią savaitę naujoji valdyba pradėjo susitikimais valdžios institucijose. Antradienį susitiko su Lietuvos Respublikos kultūros ministru Simonu Kairiu, viceministre Daina Urbanavičiene, ministro patarėju Sigitu Šliažu. Tai pirmasis leidėjų ir naujosios ministro komandos susitikimas, skirtas ne tik Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoms veikloms pristatyti, bet ir leidybos sektoriaus problemoms, iššūkiams bei ateities planams aptarti.
Susitikime skirta dėmesio daugeliui svarbių klausimų – kalbėtasi apie nuoseklų bibliotekų fondų finansavimą, bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl mokyklų bibliotekų fondų finansavimo: prastas knygų prieinamumas lemia ir didelius piratavimo mastus Lietuvoje. Aptarėme leidybos verslo aplinkos gerinimą bei neseniai įvykusį LLA narių ir Lietuvos kultūros tarybos susitikimą. Kalbėta ir apie pridėtinės vertė mokestį elektroninėms ir audio knygoms, kuris šiuo metu Lietuvoje yra standartinis 21 proc., kai daugelyje Europos šalių 2019-2020 metais PVM el. knygoms buvo sumažintas, atsižvelgus į 2018 metų lapkričio 6 d. Europos Tarybos susitarimą, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomais pridėtinės vertės mokesčio tarifais.
Šiandien svarbūs klausimai buvo aptarti ir LR Seimo kultūros komitete, daugiausiai dėmesio skiriant bibliotekų fondų finansavimui bei mokestinėms lengvatoms. Nepaisant to, kad 2021 metais, po 13 metų pertraukos, pagaliau grįžome į 2008 metų viešųjų bibliotekų fondų finansavimo lygį, o 2020 metais, skyrus papildomus 1.7 mln. eurų, jį ir pralenkėme, knygų kainos per tuos metus irgi gerokai išaugo. 2021 m. vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose tenka 0,95 Eur, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 1,22 Eur, o mums artimos šalys gerokai lenkia: Latvijoje ši suma yra 1,32 Eur, Estijoje - 2,32 Eur, Suomijoje – 6,5 Eur. Leidėjai sulaukė palaikymo ir iš kultūros komiteto, ir iš posėdyje dalyvavusios Gabrielės Žaidytės, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjos. „Knygos turi būti prieinamos visiems, finansavimas knygoms įsigyti turi būti tvarus“ – sakė ji.
Pandemija atnešė daug nerimo, tačiau leidėjai greit reagavo į pokyčius, prisitaikė prie naujos situacijos, o žmonės skaitė ir knygomis domėjosi daugiau. Virtualūs renginiai tapo visiems įprasti, tačiau vos tik atsiradus galimybei susitikti knygų pristatymuose ir kituose literatūros renginiuose gyvai, žmonės mielai ta galimybe naudojasi. Lietuvos leidėjų asociacija, atsižvelgdama į skaitymo įgūdžių tyrimus, kurie rodo, jog Lietuvoje mažėja skaitymo šeimoje tradicija, jog vis dar gausu šeimų, kurios namuose neturi nė vienos knygos, o vaikų raštingumas prastėja, šiuo metu kuria ilgalaikę savo veiklos programą, kurios pagrindiniai tikslai – užtikrinti knygų prieinamumą įvairaus amžiaus žmonėms, prisidėti prie gerėjančių raštingumo rodiklių.
Lietuvos leidėjų asociacijai priklauso 50 narių – privačių leidyklų, leidėjų, įvairių organizacijų leidybinių skyrių. Lietuvos leidėjų asociacijos veiklas remia Lietuvos kultūros taryba.
