– Daugelis knygų mugių paprastai skiriamos į dvi pagrindines kategorijas – renginius, skirtus leidėjams ir kitiems knygų verslo atstovams, ir skirtus daugiausia patiems skaitytojams. Kuriai kategorijai būtų galima priskirti Londono knygų mugę?
– Londono knygų mugė yra skirta daugiausia su leidybos industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio, į mugę kasmet per tris dienas susirenka apie 25 tūkst. dalyvių daugiau kaip iš 100 šalių.
Mugė domina leidėjus, kurie nori nusipirkti ar parduoti kūrinių teises, literatūros agentus (nežinau, ar tokių yra Lietuvoje, tačiau Didžiojoje Britanijoje, JAV, daugelyje Europos šalių jų yra nemažai), spaustuvių atstovus, kuriančius naujas technologijas, taip pat autorius, kurie nori publikuoti savo kūrinius – savilaida išleistos knygos pastaraisiais metais populiarėja Didžiojoje Britanijoje. Taip pat Londono knygų mugė domina muziejus, interaktyvias pramogas siūlančias bendroves, su knygomis susijusių prekių, aksesuarų gamintojus – tai irgi neabejotinai tapo knygų verslo dalimi. Prieš trejus metus mes pristatėme ir „Screen“ programą – ji prasideda pirmadienį kartu su knygų muge ir tęsiasi visą savaitę, jos metu skaitytojai gali tiesiogiai bendrauti su autoriais, leidėjais.
– Lietuva kitais metais, kartu su Latvija ir Estija, Londono knygų mugėje dalyvaus „Market Focus“ programoje, kur bus pristatyta šių šalių leidybos rinka. Kodėl būtent šios šalys buvo pasirinktos ir kuo ši programa gali būti naudinga Lietuvos leidėjams ir autoriams?
– Ši programa skirta leidėjus supažindinti su naujomis, įdomiomis rinkomis, pristatyti dar nepakankamai žinomų rinkų leidėjus, autorius, iliustruotojus. Kadangi kitais metais bus minimas šių šalių nepriklausomybės šimtmetis, viso pasaulio akys bus nukreiptos į Baltijos valstybes, mums atrodo, kad tai fantastiška galimybė Lietuvą, Latviją ir Estiją pristatyti pasauliui per jų knygas ir rašytojus.
Šios programos esmė, kad pristatomų šalių autoriai, leidyklos gauna galimybių parduoti kūrinių teises vertimams, sudominti savo kūryba, – tikrai reikėtų daugiau lietuvių autorių kūrinių išleisti anglų kalba.
– Ar jūs pati esate skaičiusi lietuvių autorių knygų, žinote daugiau apie mūsų literatūrą?
– Kaip tik šiandien gavau šią Kristinos knygą (Kristinos Sabaliauskaitės knygą „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“, – aut. past.). Niekada nesu skaičiusi lietuvių rašytojų knygų – bent jau skaitydama nežinojau, kad tos knygos autorius yra lietuvis. Tačiau dabar tam bus puiki galimybė.
Poezija vėl populiarėja
– Ar jums atrodo, kad prisistatydama mugėje tokia nedidelė šalis kaip Lietuva turėtų ieškoti išskirtinumo, akcentuoti tam tikrus žanrus, pristatyti kūrinius, kurie globalioje rinkoje galėtų padėti išskirti Lietuvą? Pavyzdžiui, Lenkija šioje programoje akcentavo savo kriminalinius romanus ir reportažo žanro knygas.
– Lenkija turi daug įdomiai rašančių reportažo žanro autorių. Didžiojoje Britanijoje anksčiau irgi buvo gyva tokio žanro tradicija, tačiau dabar mažai kas leidžia tokias knygas, bet susidomėjimas tuo yra likęs nemažas. Kalbant apie kriminalinius romanus – lenkų sąrašuose nebuvo labai išskirtinių tokių kūrinių, tačiau kriminaliniais romanais domimasi, jie gerai parduodami.
Tačiau bendro recepto nėra – kiekvienoje šalyje sėkmingi gali būti skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos rinkoje praėjusiais metais smarkiai išaugo vaikų literatūros populiarumas. Taigi, galbūt tai yra sritis, į kurią galima orientuotis? Tačiau ir kriminaliniai romanai, ir istoriniai romanai (ypač parašyti moterų autorių), ir gerai parašytos biografinės knygos, kūriniai, atskleidžiantys šalies istoriją, yra gerai perkami. Sunku pasakyti, ką geriausia pristatyti mūsų rinkai, svarbiausia visgi – gerus istorijų pasakotojus.
– Lietuvai dalyvaujant Leipcigo knygų mugėje buvo daug diskusijų dėl to, kiek svarbi paties autoriaus asmenybė pristatant knygą – daugelis ekspertų, vertėjų teigė, kad skaitytojams labai svarbūs gyvi susitikimai su autoriais, interviu, tad, pavyzdžiui, labai sunku išpopuliarinti jau mirusio autoriaus knygas. Tačiau ta knygų mugė įrodė, kad šie dėsniai nebūtinai veikia – sėkmingiausiu leidimu neabejotinai tapo Antano Škėmos knygos „Balta drobulė“ vokiškasis leidimas (ši knyga bus pristatoma ir Londono knygų mugėje).
– Kadangi esu britė, galiu pasakyti, kad Williamo Shakespeare'o mirtis nė kiek nepakenkė jo populiarumui. Ispanai turbūt tą patį pasakytų apie Miguelį de Cervantesą.
Tačiau jeigu nauji autoriai tampa visos tos šalies literatūrinės tradicijos, viso kūrybinio palikimo ambasadoriais, atstovais to, ką tos šalies literatūra gali pasiūlyti, tokiu atveju taip, aš tikėčiausi, kad mano dėmesį patrauks šiuo metu gyvenantis autorius.
Taip pat jūs turite stiprias poezijos tradicijas, o poezija anglakalbiame pasaulyje pastaruoju metu labai populiari, išgyvena tikrą renesansą.
Aš manau, kad Lietuvos istorija yra labai įdomi, per šimtą metų keitėsi jūsų literatūros tradicijos, taigi, tai turėtų sudominti žmones. Taip pat jūs turite stiprias poezijos tradicijas, o poezija anglakalbiame pasaulyje pastaruoju metu labai populiari, išgyvena tikrą renesansą, stiprus muzikos ir poezijos ryšys, taigi, galite sudominti ir tuo.
Vis didėja susidomėjimas verstine grožine literatūra
– Kiek populiari verstinė literatūra Didžiojoje Britanijoje? Tarkime, puikiai žinoma, kad Prancūzijoje sunku įsitvirtinti kitų šalių rašytojams, vertimai sudaro labai mažą šios šalies knygų rinkos dalį, Vokietijoje apie 80–90 proc. verstinių kūrinių sudaro knygos, verstos iš anglų kalbos, tad čia labai nedidelė galimybė surasti sau vietą kitų, ne angliškai kalbančių šalių rašytojams. Ar Didžiojoje Britanijoje verstinei literatūrai lengviau surasti savo leidėją ir skaitytoją?
– Kalbant apie grožinę literatūrą, vertimai Didžiojoje Britanijoje dabar sudaro apie 9 proc. Per paskutinius trejus metus šis skaičius vis auga. Manau, tam yra kelios priežastys. Didžiosios Britanijos visuomenė tampa vis labiau multikultūrinė, žmonės daugiau domisi kitomis kultūromis, leidėjai, leisdami verstinius kūrinius, labiau pasitiki savimi, pasaulis tampa vis mažesnis, mes norime sužinoti kuo daugiau vieni apie kitus, – visa tai padeda. Mes vis ieškome naujų balsų, naujų šaltinių istorijoms papasakoti.
– Kokios ryškiausios pastarųjų metų knygų leidybos tendencijos? Prieš keletą metų buvo daug kalbama apie elektroninių knygų, „Kindle“ revoliuciją knygų rinkoje, tačiau panašu, kad revoliucija neįvyko. „Nielsen“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje elektroninių knygų pardavimai krito 4 proc. – šio formato knygų pardavimai šalyje krenta antrus metus iš eilės. Kas, jūsų nuomone, prie to labiausiai prisidėjo – žmonių nenoras mokėti už elektroninį turinį, kylančios elektroninių knygų kainos, noras kūrinį turėti „tikrame“, fiziniame, pavidale?
– Aš niekuomet ir nemaniau, kad elektroninės knygos išstums popierines. Tai tiesiog kitas formatas, kitas būdas mėgautis knygų skaitymu. Manau, tai yra patogumo reikalas, – žmonės renkasi formatą, kuris jiems tinkamiausias toje situacijoje. Kai jie keliauja, galbūt nenori vežtis dešimties knygų ir tiesiog atsiunčia jas į planšetinį kompiuterį, jeigu sėdi jaukioje aplinkoje, fone skamba graži muzika – galbūt tokiai situacijai labiau tiks popierinė knyga?
– Kai kurie tyrimai rodo, kad, skirtingai nei elektroninių knygų pasirodymo pradžioje, kuomet dažniausiai jas rinkdavosi jaunesni skaitytojai, dabar skaitančio elektronines knygas jaunimo mažėja, o elektroninės knygos vis labiau populiarėja tarp vyresnių skaitytojų.
– Manau, tai susiję su rega – elektroninėse skaityklėse nesunkiai gali nusistatyti tinkamą šrifto dydį, tai galbūt aktualiau vyresniems skaitytojams. Reikia suprasti, kad technologijos nėra spąstai, nėra priešas, jas galima išnaudoti.
– Kita pastebima tendencija pasaulyje – populiarėjančios audioknygos.
– Praėjusiais metais audioknygų pardavimai Didžiojoje Britanijoje augo 29 proc. 2015 metais – 16 proc. Iš dalies tai susiję su technologijomis, dabar audioknygas lengviau parsisiųsti, jų produkcija žymiai pagerėjo. Žmonės įprato klausytis knygų sportuodami. Tai multitaskingas, toks būdingas šiems laikams. Tačiau vėlgi – kalbame apie patogumą, tinkamo formato pasirinkimą tam tikrai situacijai, o ne tai, kad vienas formatas išstums kitą. Pavyzdžiui, vairuojant man audioknygos yra puikus pasirinkimas.
Auga knygų vaikams ir paaugliams pardavimai
– Kokie žanrai, kokiai auditorijai skirtų knygų populiarumas pastaraisiais metais Didžiojoje Britanijoje smarkiausiai augo?
– Išaugo verstinių grožinės literatūros kūrinių pardavimai. Kita smarkiai auganti sritis – knygos vaikams ir paaugliams. Ši tendencija mane itin džiugina, nes tai suteikia optimizmo dėl knygų ateities. Reikia atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad vaikai ir paaugliai renkasi spausdintas, o ne elektronines knygas, kurios jiems atrodo mažiau patrauklios, ir tai galbūt kiek prisidėjo prie elektroninių knygų pardavimų mažėjimo.
Kita smarkiai auganti sritis – knygos vaikams ir paaugliams. Ši tendencija mane itin džiugina, nes tai suteikia optimizmo dėl knygų ateities.
– Ne vienoje šalyje pastebima ir tendencija, kad išaugo negrožinės literatūros populiarumas. Iš dalies leidėjai tai sieja su tuo, kad nežinomybės paženklintais, nestabiliais laikais, kai pasaulyje vyksta nemažai pokyčių, žmonės ieško literatūros, kuri padėtų paaiškinti, kas vyksta, arba kuri padėtų rasti ramybę, grąžinti dvasinę pusiausvyrą.
– Bent jau Didžiojoje Britanijoje negrožinės literatūros pardavimai stabilūs – jie nei smarkiai auga, nei krenta. Sunku būtų įžvelgti šioje srityje kokias nors ryškesnes tendencijas. Ryškiausios tendencijos visgi buvo šios: verstinė grožinė literatūra, knygos vaikams ir paaugliams, audioknygos.
– Panašu, kad atslūgo ir prieš porą metų labai populiarių suaugusiems skirtų spalvinimo knygų banga.
– Taip. Beje, šios knygos patenka į negrožinių knygų kategoriją, ir tai, kad jų populiarumas sumenko, galbūt ir paveikė tai, kad negrožinės literatūros augimo nebuvo. Lygiai kaip kiek atslūgo ir mindfulness knygų populiarumas.
– Muzikos versle didžiuliu iššūkiu tapo piratavimas, smarkiai pakeitęs visą industriją. Ar knygų industrijoje tai irgi suvokiama kaip nemenka problema?
– Tai priklauso nuo šalies. Bent jau Didžiojoje Britanijoje tai nėra epideminio lygio problema. Organizacijos, saugančios autorių teises, leidėjus vienijančios organizacijos šioje srityje yra labai aktyvios.
Knygynų paskirtis – ne tik parduoti
– Knygų verslui vis aktyviau persikeliant į elektroninę erdvę, prieš keletą metų buvo piešiamos ir gana niūrios knygynų ateities prognozės. Tačiau ir šioje srityje matome, kad tokios prognozės nepasitvirtino. Net „Amazon“ įžengė į knygynų rinką. Praėjusiais metais užfiksuota ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje knygų, įsigytų knygynuose, pardavimai išaugo 4 proc.
– Tai į elektronines knygas labai panaši istorija. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje yra mažiau knygynų nei buvo prieš 5 ar 10 metų, tačiau išlikę dažniausiai labai sėkmingai veikia. Ir taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, visi jie turi savo elektronines parduotuves.
Žmonės pasitiki savo mėgstamu knygynu, tuo, kokias knygas jis rekomenduoja, tačiau ne visuomet gali nuvykti į jį. Tačiau jie visuomet gali tas knygas užsisakyti elektroninėje parduotuvėje. Šių knygynų atstovai supranta savo pirkėjus, jų poreikius. Jie supranta, kad knygynai nėra vien tik lentynos su knygomis, tai yra potyris, – taigi, knygynuose rengiama daugiau renginių, siūloma daugiau knygų rekomendacijų, kavos, wi-fi, tai puiki vieta praleisti laiką žmogui, mėgstančiam knygas ir norinčiam būti jų apsuptyje.
Daugelis žmonių, kurie mėgsta knygas, mėgsta diskutuoti apie tai, ką skaito, ir knygynai suteikia tokią galimybę. Beje, lankydamasi Lietuvoje irgi buvau dviejuose knygynuose – didžiuliame „Pegaso“ knygyne prekybos centre „Akropolis“, bei „Vagos“ knygyne, kuriame buvo geras knygų pasirinkimas – ne tik lietuvių, bet ir rusų, anglų kalbomis.
– Kartais vienos knygos užtenka, kad ji sukurtų naujas skaitymo madas, išpopuliarintų žanrą. Tarkime, knygos apie Harį Poterį paskatino jaunesnių skaitytojų susidomėjimą knygomis, Stiego Larssono „Tūkstantmečio“ trilogija išpopuliarino skandinaviškus trilerius. Ar manote, kad dabar yra autorių, kurie keičia visą knygų industriją?
Daugelis leidyklų autoriui, ketinančiam išleisti savo pirmąją knygą, pasakys: „Tik nemesk savo dabartinio darbo.“
– Taip, tokių autorių yra. Davidas Walliamsas. Hilary Mantel. Prestižinius literatūros apdovanojimus gaunantys autoriai – išties geros knygos, geri pasakojimai keičia knygų pasaulį. Galbūt ne iš karto, bet žmonės vis sugrįžta prie literatūros apdovanojimus gavusių autorių, jie pasitiki apdovanojimų sąrašais, žmonės, sudarantys tuos sąrašus, formuoja skaitymo skonius.
– Turbūt kaip vieną iš ryškių tendencijų reikėtų išskirti ir savilaidos būdu leidžiamas knygas?
– Taip, anksčiau tokia savilaidos rinka, kokia yra dabar, neegzistavo. Tačiau šioje srityje turi mokėti labai gerai pristatyti savo knygą, surasti labai aiškią nišą, kurioje tavo knyga tikrai patrauks dėmesį. Žinios, kaip rasti savo skaitytojus, yra labai svarbios. Rinkodara yra labai svarbi, ir visi supranta, kad tai nėra lengvas kelias. Tačiau yra ir labai sėkmingų savarankiškai savo knygas išleidusių autorių pavyzdžių.
– Visgi šiuo metu situacija yra tokia, kad skaitančių knygas žmonių skaičius nedidėja, o autorių, rašančių kūrinius, leidžiančių savo knygas, tik daugėja. Turbūt tik labai maža dalis rašytojų gali pasigirti tuo, kad gali pragyventi iš rašymo?
– Sunku pasakyti tikslius skaičius. Tačiau daugelis leidyklų autoriui, ketinančiam išleisti savo pirmąją knygą, pasakys: „Tik nemesk savo dabartinio darbo.“
