Parodos „Maištaujančios knygos“ ekspozicijoje – XVI–XVII amžiaus knygos, saugomos bibliotekos fonduose.
Goethe’s instituto vadovas Detlefas Gericke'ė džiaugėsi pirmą kartą pamatytu Martyno Mažvydo katekizmu.
„Šioje bibliotekoje – sukaupti didžiuliai lobiai. Tačiau ne mažesnis lobis yra čia dirbantys žmonės, kurie iš saugyklų prikėlė ir taip įdomiai pristatė reformacijos laikų turtus“, – parodos organizatorių darbą įvertino svečias iš Vokietijos.
Daugiau nei du dešimtmečius reformaciją Lietuvoje tyrinėjanti Vilniaus universiteto profesorė Dainora Pociūtė atkreipė dėmesį, kad ekspozicijoje pristatyti visų reformacijos krypčių – liuteronų, kalvinistų, antitrinitorių (radikaliųjų reformacijos atstovų) darbai ir net kontrreformatoriškos knygos, katalikų teologų atsakas į Reformacijos knygas.
„Tai neabejotina parodos sėkmė, gylis ir geras laidas“, – pabrėžė profesorė.
Parodoje reformaciją galima ne tik pamatyti, bet ir užuosti – eksponuojamas specialiai sukurtas reformacijos kvapas.
„Užuosti 500 metų istorijos dulkes, užuosti knygas, odą, tuos žmones, kurie jas skaitė, nepamiršti, kad tai buvo ir draudžiamų, deginamų knygų ir bažnyčių kvapas, kitaip mąstančių, kitaip tikinčių kankinimai ir žudymai... Reformacija kaip niekas kitas darė įtaką mūsų pojūčiams, panaikino šventeiviškumo kvapą, įleido laisvės aromato, o Dievo žodis pradėjo kvepėti knyga“, – sakė kvapų kultūros specialistė parfumerė Laimė Kiškūnė.
Paroda „Maištaujančios knygos“ atvira lankytojams iki gruodžio 18 dienos.
Šiemet Lietuvoje minimos 500-osios reformacijos metinės. Jos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liutheris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.
