„Kultūros paveldo objektai, kuriuos galime vertinti kaip nacionalinį turtą, yra neįkainojami“, – sakė knygotyrininkas profesorius Domas Kaunas.
Prieš kelerius metus Vilniaus universiteto (VU) sudaryta ekspertų komisija nustatė VU bibliotekos fondo, rankraščių, grafikos darbų ir žemėlapių materialiąją vertę. Paaiškėjo, kad ji siekia 1,28 milijardo litų.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė mano, kad vertingiausiu Nacionalinio muziejaus rinkiniu būtų galima vadinti archeologijos kolekciją, kuri yra viena solidžiausių Europoje.
„Jano Matejkos paveikslą „Žalgirio mūšis“ mūsų muziejui paskolinę lenkų muziejininkai įvardijo jį kaip vieną didžiausių nacionalinių Lenkijos vertybių. Paklausti, kokia Lietuvos meno vertybė galėtų jam prilygti, lenkai atsakė, kad tai būtų Aušros vartų Madona“, – sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, paprašytas įvardyti vertingiausius Lietuvos meno kūrinius.
Senosios dailės tyrinėtoja Rūta Janonienė patvirtino, kad vertingiausia Lietuvos Madona saugoma Trakų švč. mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje.
Vertingiausius Lietuvos kūrinius dažniausiai galima įvardyti tik remiantis draudimui pateikiamomis sumomis.
Pavyzdžiui, 1909 metais nutapytas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Rex“ įkainotas milijonu eurų (3 mln. 450 tūkst. litų). Šio menininko darbų rinkos kainą nustatyti sunku, nes jie neparduodami aukcionuose.
„Nežinodami tikslios rinkos kainos taip brangiai įvertinome paveikslą „Rex“ todėl, kad tai – nacionalinis paveldas, unikalus darbas. Jei imsime vieną paveikslą – jis pats brangiausias, bet jei į kelių dalių M.K.Čiurlionio sonatas žiūrėsime kaip į vieną kūrinį, jos gali būti ir brangesnės“, – svarstė M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.
Brangiausias Lietuvoje taikomosios dailės darbas yra Didžioji, arba Goštautų, monstrancija iš Vilniaus katedros lobyno kolekcijos.
„Šią monstranciją lyginu su Šv. Onos bažnyčia. Tai toks pat gotikos taikomosios dailės šedevras, kaip architektūros srityje – ši bažnyčia“, – sakė Dailės muziejaus direktorius R.Budrys.
Prieš keletą metų Vilniaus katedros lobyną vežant į parodą Varšuvos pilyje Didžioji monstrancija buvo įvertinta milijonu eurų (3 mln. 450 tūkst. litų).
Dar vienas katedros lobyno pasididžiavimas – Tiškevičiaus monstrancija, sukurta XVII a. viduryje ir puošta deimantais, rubinais, safyrais ir smaragdais.
