Kaip teigia žurnalistas V.Savukynas: „Per beveik trisdešimt metų (nuo 1988 metų) mes įvairiomis formomis papasakojome apie lietuvių patirtis po karo: tai ir partizanai, ir tremtys. Ir likusių čia išgyvenimai. Dabar mes galime įsigilinti į mūsų bendrapiliečių žydų patirtį. Šis autentiškas, subtilus ir labai atidus ir atviras pasakojimas apie žydų šeimos gyvenimą po katastrofos sovietinio režimo sąlygomis yra vienas ryškiausių Lietuvos literatūros kūrinių. Jau vien todėl, kad gera literatūra užkabina daugiau nei vien protą. Gera literatūra leidžia įsijausti į kitų, šalia gyvenusių patirtį, pamatyti pasaulį jų akimis. O tada geriau suprasti, kas mes esame.“
Pasak rašytojo A.Vinokuro: „Rašytojo Marko Zingerio epinis romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ yra genialus rytinės vakarų Europos dalies epochos pjūvis. Visų pirma drąsus, tikslus, kaip to chirurgo, skalpeliu atvėrusio M.Zingerio alter ego, beveik septyniasdešimtmečio Jašos Bliumino širdį. Iš jos veržiasi galinga vaizdinių, politinių bei psichologinių įžvalgų srovė atspindinti trijų epochų – smetoninės Lietuvos, sovietų okupacijos, Holokausto istorines bei emocines tikroves. Jaša Bliuminas, tas J.Joyso Blumo, J.Irvingo Garpo, Ilfo ir Petrovo Benderio mišinys turi dar vieną genialų gebėjimą - perteikti per Kauno žydų šeimos istoriją tos epochos tragizmą, kai juokas įstringa gerklėje. Todėl padedi knygą į šalį, idant nepaspringus ašaromis. Todėl griebiesi Jašos Bliumino mylimo instrumento saksofono kaip šiaudo, kaip ryšio su savo nuosava vis dar plakančia širdimi“.
Romaną išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
