Marijampolės savivaldybėje uždaromos 8-ios bibliotekos, vietoj jų – vienas bibliobusas

Balsupių, Daugirdų, Igliškėlių, Meškučių, Mokolų, Padovinio, Tautkaičių, Šventragio bibliotekos bus uždarytos jau po pusmečio, o jas ketinama pakeisti mobiliu bibliobusu.

Savivaldybės atstovas teigia, kad iniciatyva mažinti bibliotekų skaičių kaimiškose vietovėse kilo Marijampolės viešojoje bibliotekoje – šitokiu būdu ketinama sutaupyti lėšų, tačiau skaitytojai tikrai nebus palikti be knygų.

Tuo tarpu bendruomenės atstovė rėžia kritiką politikams, kurie ne tik nerado laiko susitikti su bibliotekininkais, neatsižvelgė į žmonių poreikius, tačiau ir ketina sunaikinti paskutinius dar likusius kultūros židinius kaimuose.

Brangūs skaitytojai ir bibliotekų išlaikymas

Pasak Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Nerijaus Mašalaičio, idėja sumažinti savivaldybėje veikiančių bibliotekų kaimiškose vietovėse skaičių gimė maždaug prieš aštuonerius metus. Tiesa, tuomet šis projektas nebuvo patvirtintas.

Jo teigimu, šiemet Savivaldybė sulaukė Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos kreipimosi su siūlymu uždaryti aštuonis mažiau lankomus skyrius kaimiškose vietovėse.

Pasiteiravus, ar šį projektą biblioteka pateikė savo iniciatyva, ar politikų paraginta, pašnekovas teigė atsakyti negalintis.

Anot jo, sprendimą uždaryti šiuos skyrius nulėmė kelios priežastys, viena jų – nedidelis skaitytojų skaičius.

Sprendimą uždaryti šiuos skyrius nulėmė kelios priežastys, viena jų – nedidelis skaitytojų skaičius.

„Paimkime pavyzdžiu vieną skyrių, kuriame yra 120 skaitytojų. Tačiau 33 iš jų yra registruoti ir miesto bibliotekoje. Tad visiškai neaišku, kiek realių vartotojų lankosi kaimo bibliotekoje. Maža to, bibliotekos pastatas reikalauja investicijų tiek į vidaus erdvių, tiek ir išorės tvarkymo darbus“, – teigė N.Mašalaitis pažymėdamas, kad pati biblioteka paskaičiavo, jog vieno vartotojo aptarnavimas per metus kainuoja apie 260 Eur.

Paklaustas, kodėl šis sprendimas priimtas taip skubotai, vos per vienuolika dienų, pašnekovas teigė, kad tiek laiko visiškai pakanka pagal galiojančią tvarką.

„Šis klausimas apsvarstytas komitetuose, diskusijos vyko ir Taryboje, tad sprendimas priimtas ir bibliotekos bus uždarytos nuo 2024 metų sausio 1-os dienos“, – sakė N.Mašalaitis.

Tiesa, jis pabrėžė, kad vietoj uždaromų skyrių ketinama įsigyti bibliobusą, kuriame bus teikiama nemaža dalis bibliotekų paslaugų – čia bus galima atsispausdinti, naršyti internete, gauti knygų, kurios čia atkeliaus iš centrinės bibliotekos fondų.

Vietoj uždaromų skyrių ketinama įsigyti bibliobusą, kuriame bus teikiama nemaža dalis bibliotekų paslaugų.

„Tokiu būdu bus ne tik didesnė knygų pasiūla, bet bibliobusas aprėps žymiai didesnę teritoriją ir pasieks net ir tuos kaimelius, kur bibliotekų skyrių niekada ir nebuvo“, – kalbėjo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, kurio teigimu, bibliobusas skirtingus kaimus turėtų aplankyti bent kartą per savaitę.

Pasiteiravus, ką ketinama daryti su pačiomis knygomis, N.Mašalaitis teigė, kad jos bus paskirstytos po kitus skyrius, o populiariausios atsidurs bibliobuse.

Po šios pertvarkos Marijampolės savivaldybėje liks 13 bibliotekų skyrių kaimiškose vietovėse. Tuo tarpu sutaupytos lėšos, anot pašnekovo, bus nukreiptos esamos infrastruktūros gerinimui ir mobilios bibliotekos išlaikymui.

Po šios pertvarkos Marijampolės savivaldybėje liks 13 bibliotekų skyrių kaimiškose vietovėse.

Paklaustas, ar uždarius bibliotekas pačios bendruomenės neliks be vienos pagrindinių susitikimų bei renginių vietos, Savivaldybės atstovas pažymėjo, kad dalį funkcijų turėtų atlikti Kultūros centras. Tuo tarpu pačių bendruomenių, anot N.Mašalaičio, niekas neuždaro.

„Kur bendruomenės buvo aktyvios, ten jos ir veikia savo patalpose. O iš vieno skyriaus jau dabar esame gavę prašymą bibliotekos patalpas skirti bendruomenės veikloms, tad tam niekas neužkerta kelio – reikės kalbėtis ir žiūrėti“, – kalbėjo pašnekovas pažymėdamas, kad tikslesnių planų, kas bus daroma su tuščiomis liksiančiomis bibliotekų patalpomis, reikėtų klausti politikų.

Naikinami paskutiniai kultūros ir švietimo židiniai

Pasak rašytojos, aktyvios Marijampolės bendruomenės narės Auksės Šiugždinienės, šioje istorijoje labiausiai stebina skuba, kaip greitai nuo projekto patekimo buvo priimtas šis sprendimas uždaryti bibliotekų skyrius.

Anot jos, per vienuolika dienų Tarybos nariai nespėjo ne tik įsigilinti į šį klausimą, paanalizuoti pateiktus skaičius, nuvykti į konkrečius skyrius, apžiūrėti realios situacijos, bet ir pasikalbėti su vietos bendruomenėmis.

Bendruomenės neturėjo laiko tinkamai sureaguoti į šitokią situaciją, nes niekas nesitikėjo, kad sprendimas bus priimtas ne tik neatsižvelgus į jų lūkesčius, bet ir šitaip skubotai.

Maža to, A.Šiugždinienės teigimu, ir pačios bendruomenės neturėjo laiko tinkamai sureaguoti į šitokią situaciją, nes niekas nesitikėjo, kad sprendimas bus priimtas ne tik neatsižvelgus į jų lūkesčius, bet ir šitaip skubotai.

„Įdomu ir tai, kad dalis bendruomenių buvo pradėjusios rinkti parašus dėl bibliotekų išsaugojimo, tačiau joms buvo pasakyta, kad šie parašai neturės jokios įtakos sprendimui“, – sakė pašnekovė, pabrėždama, kad į lemiamą posėdį nebuvo pakviesti nei bibliotekų, nei bendruomenių atstovai, o daugumą Marijampolės savivaldybės Taryboje sudarantys socialdemokratai kaip vienas balsavo už bibliotekų panaikinimą.

A.Šiugždinienė atkreipė dėmesį ir į opozicijai atstovaujančio Kęstučio Traškevičiaus pasisakymą Tarybos posėdyje, kur jis akcentavo trimis milijonais padidintą Savivaldybės biudžetą, o tai leistų ne tik išlaikyti esamus bibliotekų skyrius, tačiau ir nupirkti 68 tūkst. Eur. kainuojantį bibliobusą. Tačiau toks pasiūlymas nesulaukė jokio palaikymo.

Pasak rašytojos A.Šiugždinienės, jau anksčiau kaimo vietovėse uždarius mokyklas, o dabar ruošiantis uždaryti ir bibliotekas, tapusiomis svarbiais kultūros centrais, kuriuose vykdavo ir susitikimai su rašytojais, ir kūrybos vakarai, vietos gyventojų parodos bei edukacijos, pačios bendruomenės liks be paskutinių kultūros ir švietimo židinių.

Kaip vienas mobilus bibliobusas, atvyksiantis pas žmones kartą per savaitę, galės pakeisti aštuonis nuolat veikiančius bibliotekų skyrius?

„Kaip vienas mobilus bibliobusas, atvyksiantis pas žmones kartą per savaitę, galės pakeisti aštuonis nuolat veikiančius bibliotekų skyrius? Tai tiesiog neįmanoma“, – teigė A.Šiugždinienė pažymėdama, kad bibliotekų darbuotojos tikrai nėra vien knygų išdavėjos, kaip Tarybos posėdyje teigė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas N.Mašalaitis, tokiu būdu pademonstravęs ne tik visišką neišmanymą, tačiau ir įskaudinęs bibliotekininkes.

Jos teigimu, kaimiškose vietovėse įsikūrusių bibliotekų skaitytojų skaičius siekia apie 120 ir tai tikrai yra nemažas skaičius. Tokiu būdu, A.Šiugždinienės teigimu, apie 1000 žmonių liks be šių svarbių paslaugų, kurios neišsitenka vien knygos paėmime ir grąžinime.

„Šis pokytis yra daromas vien tik dėl paties pokyčio visiškai neatsižvelgiant į žmonių poreikius. Tuo tarpu kur planuojama dėti sutaupytas lėšas – niekas apie tai nekalba“, – teigė rašytoja, pabrėždama, kad intelektualinio ir emocinio bibliotekų praradimo niekas kompensuoti negalės.

Kultūros ministerija: „Įprasta praktika yra optimizuojant uždaryti ne daugiau kaip 1–2 padalinius“

Kultūros ministerijos atsiųstame situacijos vertinime teigiama, kad „savarankiška funkcija spręsti dėl savivaldybių bibliotekų padalinių uždarymo Lietuvoje tenka pačioms savivaldybėms. Pagal Bibliotekų įstatymą tokiu atveju savivaldybės privalo apie uždaromas bibliotekas informuoti Kultūros ministeriją jau po to, kai priima ir įgyvendina savo sprendimą. Marijampolės savivaldybė to dar nėra padariusi, todėl kol kas detaliau komentuoti šią situaciją sudėtinga“.

Miesteliuose ir kaimuose 1 teritorinis padalinys steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų.

Ministerijos atsakyme pažymima, kad „įprasta praktika yra optimizuojant uždaryti ne daugiau kaip 1–2 padalinius. Tikimės, kad toks Marijampolės savivaldybės sprendimas yra rimtai motyvuotas, pagrįstas tinklo veiklos tyrimo ar kt. duomenimis ir nepažeidžia Bibliotekų įstatyme numatyto reikalavimo, kad miesteliuose ir kaimuose 1 teritorinis padalinys steigiamas vidutiniškai 700-800 gyventojų“.

Taip pat Ministerijos atsiųstame atsakyme pabrėžiama, kad „gerai išplėtotas viešųjų bibliotekų tinklas visoje šalyje yra ypač svarbus, nes jis užtikrina gyventojams prieigą prie informacijos, viešos interneto prieigos, skaitmeninio bei medijų ir informacinio raštingumo mokymų, informacinių technologijų ir kitų kultūrinių ir informacinių paslaugų, o taip pat tampa bendruomenės susibūrimų vieta“.