Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, knygos pristatymas surengtas ketvirtadienį, Rusijos sostinėje esančiame istoriniame Lietuvos ambasados pastate, kuris populiariai vadinamas „Jurgio Baltrušaičio namais“. Renginyje skambėjo J.Baltrušaičio bičiulio, garsaus rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino kūriniai, vyko J.Baltrušaičio poezijos skaitymai. Knygos pristatyme dalyvavo užsienio diplomatai, Rusijos rašytojų sąjungos, Kultūros fondo, Pasaulio literatūros instituto, įvairių muziejų atstovai, žurnalistai, tapi pat lietuvių bendruomenės nariai bei kitų svečiai, kurių artimieji bendravo arba turėjo artimų ryšių su J.Baltrušaičiu.
Knygos sudarytojai ir redaktoriai – kino režisierius ir istorikas Jevgenijus Cymbalas ir literatūros istorikai Gediminas Mikelaitis bei Julija Snežko publiką supažindino su knyga ir prisiminė J. Baltrušaičio asmenybę.
J.Cymbalas atkreipė dėmesį, jog J.Baltrušaitis, be visų kitų darbų ir nuopelnų, išgelbėjo labai daug Rusijos inteligentijos ir kultūros atstovų nuo sovietinių represijų padėdamas jiems išvykti iš Rusijos. Tarp jų – poetė Marina Cvetajeva, rašytojo Boriso Pasternako ir režisieriaus Vsevolodo Mejerholdo šeimos.
Knygoje publikuojama daugiau kaip du šimtai J.Baltrušaičio laiškų, dalis jų pirmą kartą. Pateikiami laiškų originalai ir vertimai iš rusų ir italų kalbų. Laiškai atskleidžia J.Baltrušaičio bendravimą ir draugystę su žymiausiais Rusijos ir Vakarų Europos šalių intelektualais.
1873 metais gimęs J.Baltrušaitis – žymi kultūros ir valstybės asmenybė, poetas simbolistas, rašęs rusų ir lietuvių kalbomis, vertėjas, diplomatas. Tarpukariu, 1920–1939 metais, jis dirbo Lietuvos ambasadoriumi Maskvoje, nuo 1939 metų – Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. J.Baltrušaitis mirė 1944 metais Paryžiuje, kur ir palaidotas.
