A.Jakučiūnas: dešimtmetį pasitikau optimistiškai
Komisijos narių teigimu, tokie rinkimai, vykstantys jau dešimtą kartą iš eilės, iš tiesų reikalingi. Vienas iš ekspertų rašytojas A. Jakučiūnas sako akcijos dešimtmetį pasitikęs optimistiškai.
„Manau, kad mes vis dėlto sukėlėme šiokias tokias bangas paprastai gal ir neskaitančioje visuomenėje. Vienaip ar kitaip ji buvo priversta pamatyti ar bent jau išgirsti, kad egzistuoja lietuvių literatūra, kad ją galima skaityti ir pasirinkti, o turbūt neretai – ir ja pasidžiaugti“, – mano A. Jakučiūnas.
Manau, kad mes vis dėlto sukėlėme šiokias tokias bangas paprastai gal ir neskaitančioje visuomenėje. Vienaip ar kitaip ji buvo priversta pamatyti ar bent jau išgirsti, kad egzistuoja lietuvių literatūra, kad ją galima skaityti ir pasirinkti
Pasak jo, dažnai skaitytojai turi išankstinių nuostatų, esą Lietuvos autoriai yra „neįgalūs“, todėl, perkant knygą, būtinai reikia rinktis užsienietišką. Tačiau pasirinkę lietuvišką knygą, skaitytojai maloniai nustemba: „Paaiškėja, kad ji visai atitinka lūkesčius, kad mūsų autoriai yra pajėgūs kurti puikias ir skaitytojui aktualias knygas.“
Savo ruožtu vaikų literatūros kritikas K. Urba patikslina, kad vaikų literatūra dešimtmečio šiuose rinkimuose kol kas dar nešvenčia. Vaikams skirtos knygos akcijoje pradėjo dalyvauti tik 2006 m.
„Iš pradžių siūlėme bendrą penketuką, bet greitai paaiškėjo, kad tai nėra labai teisinga. Tada atsiskyrė vaikų ir paauglių literatūra. Žinoma, su paauglių knygomis mes kartais turėdavome problemų. Tai būdavo tik trejetukas arba ir jo nebūdavo. Labai smagu, kad šiemet sudarėme visavertį penketuką“, – džiaugiasi K. Urba.
Jis pabrėžia, kad ne patys vaikai perka knygas, o tėvų ir pedagogų bendruomenė. Jie esą gauna labai mažai informacijos, kuri knyga yra gera, ir gana klaidingai pasirenka. Todėl, vaikų literatūros kritiko manymu, Metų knygos akcija yra be galo svarbi.
Komisijos pirmininko Mariaus Buroko nuomone, jei ne šie rinkimai, kai kurios knygos „praslystų“ nepastebėtos. „Labai džiaugiuosi, kad per tą dešimtmetį (iš dalies ir K. Urbos iniciatyva) atsirado ir atskiras poezijos penketukas, nes gerų poezijos knygų Lietuvoje tradiciškai išleidžiama daugiau negu prozos. Kad jos taip pat „nepraslystų“ nepastebėtos, tas penketukas buvo tikrai reikalingas“, – įsitikinęs literatūros specialistas.
Komisija žvelgia lanksčiai
Paklausti apie kriterijus, renkant geriausias knygas, ekspertai sako, kad daug ką lemia situacija. Esą kiekvienais metais surinkti geriausių knygų penketuką, iš kurių būtų renkama viena, ne taip jau paprasta. Anot A. Jakučiūno, neeiliniais galima pavadinti metus, kai pasitaiko penkios puikios prozos knygos – kad ir kokiais kriterijais vadovaujantis būtų atrinktos.
„Bet taip būna nedažnai. Paprastai neignoruojame, pavyzdžiui, populiariosios literatūros, nelaikome jos bloga, netikusia ar antrarūše, jei tai yra gera populiarioji knyga. Ji, be abejonės, taip pat randa vietą penketuke, kaip jame randa vietą vadinamoji „aukštoji literatūra“ (tokio termino nėra, bet jis vis sklando ore). [...] Žodžiu, žvelgiame labai lanksčiai“, – teigia A. Jakučiūnas.
Pasak jo, komisija nelabai klysta – sudarytas penketukas paprastai gana objektyviai atspindi tai, ką geriausio Lietuvos literatūros rinka siūlo tais metais.
Šią savaitę prasidėjo jubiliejiniai Metų knygos rinkimai, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Jau dešimtą kartą skaitytojai kviečiami išrinkti metų knygas keturiose kategorijose: knygos suaugusiems, poezijos, paauglių ir vaikų.
Ekspertų komisijos iš viso atrinko 20 knygų, šiais metais – po penkias kiekvienoje kategorijoje. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.
Knygų suaugusiems ir poezijos knygų penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatai ir kritikai: rašytojas A. Jakučiūnas, poetai, vertėjai ir kritikai Marius Burokas, Laimantas Jonušys ir Aušra Kaziliūnaitė.
Knygas vaikams ir paaugliams rinko ekspertų komisija, atstovaujanti įvairioms su literatūra, jos ugdymu, sklaida ir vertinimu susijusiomis sritimis: vaikų literatūros kritikas K. Urba, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, literatūros kritikė Emilija Visockaitė, vaikų literatūros specialistės Inga Mitunevičiūtė ir Danguolė Šakavičiūtė.
Poezijos knygų penketukas
Antanas Gailius „Penkiapėdžio sugrįžimas“ („Apostrofa“)
Giedrė Kazlauskaitė „Meninos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Mindaugas Nastaravičius „MO“ („Tyto alba“)
Kęstutis Navakas „100 du“ („Apostrofa“)
Vytautas Stankus „Iš veidrodžio, už“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Knygų suaugusiems penketukas
Rasa Aškinytė „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“ („Vaga“)
Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Jaroslavas Melnikas „Maša, arba Postfašizmas“ („Alma littera“)
Paulina Pukytė „Bedalis ir labdarys“ („Apostrofa“)
Agnė Žagrakalytė „Eigulio duktė: byla F 117“ („Tyto alba“)
Knygų paaugliams penketukas
Danutė Grigaliūnienė „Kažkas ne taip“ („Printėja“)
Vytautas Račickas „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais“ („V.Račickas“)
Kazys Saja „Liepsnojanti“ („Alma littera“)
Virginija Šukytė „Laimės formulė“ („Gimtasis žodis“)
Neringa Vaitkutė „Titnago plunksna“ („Nieko rimto“)
Knygų vaikams penketukas
Gintarė Adomaitytė „Čiobrelių dvaras“ („Edukologija“)
Jurga Baltrukonytė „Torčiukas ant debesėlio“ („Alma littera“)
Danguolė Kandrotienė „Spintos istorijos“ („Terra publica“)
Kotryna Zylė „Milžinas mažylis“ („Aukso žuvys“)
Lina Žutautė „Ferdinandas ir Pū. Žygis į Australiją“ („Alma littera“)
