Eilėraščius ji pradėjo rašyti įkalinta koncentracijos stovykloje tam, kad pakeltų kitų kalinių moralę. Kai kuriuos kūrinius ji slapta išsinešdavo paslėpusi burnoje.
Kaip teigiama publikacijoje, R.B.Ben-Haim atsisakė save vadinti „Holokaustą išgyvenusia moterimi“. Pasak jos, žmogus, patekęs į nacių stovyklas, neišgyveno – jis mirė. Vietoj to atsirado kitas žmogus, kuris susikūrė naują gyvenimą. R.B.Ben-Haim ir kiti panašūs į ją rado paguodą naujose šeimose.
Ji gimė Ukmergėje, kur jos tėvą ir brolį nužudė naciai. Vėliau dvejus metus ji praleido Vilniaus gete, paskui buvo išsiųsta į koncentracijos stovyklą Rygoje.
Paskutinė R.B.Ben-Haim knyga „A Bliung in Ash“ (liet. „Žiedai pelenuose“) buvo išleista 2020 m. Joje pateikiami eilėraščiai ir proza apie Holokaustą. Tai buvo pirmas kartas, kai poetė leido sau kalbėti apie savo patirtį Holokausto metu. Planuojama išleisti šios knygos dvikalbį (jidiš ir anglų) leidimą su poetės eilėraščiais jidiš kalba ir tų eilėraščių vertimais į anglų kalbą.
