Rašytojas gimė 1939 m. Ginaičiuose, Kėdainių apskrityje, mokėsi Betygalos mokykloje, tačiau dėl ligos ją buvo priverstas pabaigti savarankiškai.
Spaudoje debiutavo 1963 m., o pirmoji knyga – apysaka „Laikrodžiai nesustoja“ – pasirodė 1968 m. Ši apysaka autorių išgarsino ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų – išėjo keli tiražai, ji buvo išversta į rusų, latvių, estų kalbas. Klaipėdos dramos teatras pagal ją pastatė televizijos spektaklį. Skaitytojai ją vertino kaip psichologinės pagalbos leidinį, kuris padėjo daugeliui likti gyviems, susilaikyti nuo savižudybės.
Per daugiau nei penkis kūrybos dešimtmečius J.Mačiukevičius parašė ir išleido daugiau kaip keturias dešimtis įvairių žanrų – poezijos, prozos, eseistikos, publicistikos, meilės lyrikos bei aforizmų – knygų, išleistų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
Sudarė kurčiųjų kūrybos almanachą „Kai tylos per daug“ (2010) ir J. Jasaitytės eilėraščių knygą „Jei pašaukei, tai vesk…“ (2010).
Pagal jo žodžius kompozitorius Benjaminas Gorbulskis parašė operetę „Adomas nenori būti Adomu“ (pastatyta 1982 m.), kompozitorius Rimvydas Racevičius sukūrė oratoriją „Septynios giesmės apie gyvenimo medį“ (1985 m.).
1988 m. J.Mačiukevičiaus iniciatyva įkurta Lietuvos invalidų draugija, kuriai iki 1991 metų jis pats ir vadovavo. Šiai veiklai savo gyvenime jis skyrė daug jėgų bei laiko, tiek visuomeniškai, tiek ir politiniame lygmenyje keldamas neįgaliųjų integracijos bei didesnės socialinės paramos klausimus.
Mačiukevičius apdovanotas LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo Garbės raštu (1964), Lietuvos Lenino komjaunimo premija už knygą Laikrodžiai nesustoja (1969), Lietuvos Valstybine premija už oratoriją Septynios giesmės apie gyvenimo medį (1986), 1990 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. 2000 m. jo knyga Ančiukas Krypčiukas pripažinta reikšmingiausia metų knyga. 2008 m. už knygą Legenda apie legendą jam paskirta Vytauto Tamulaičio premija.
2009 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikė jam Gerumo žvaigždės apdovanojimą. 2014 m. LR Prezidento J. Mačiukevičių apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi su įrašu diplome: „Už asmeninį indėlį atkuriant nepriklausomą Lietuvą ir įtvirtinant šalies nepriklausomybę, už šiuolaikiškos valstybės kūrimą ir puoselėjimą, už Lietuvos vardo garsinimą kūrybiniais ir profesiniais pasiekimais bei laimėjimais.“ 2015 m. rašytojui suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas.
Pats rašytojas dėl ligos negalėdamas bendrauti su kolegomis, viename straipsnyje yra rašęs: „Kartais viliuosi, kad vienas sugrįžimas yra įmanomas: gal kai numirsiu, būsiu užkastas rašytojų kalnelyje Antakalnio kapinėse. Ten vėl būsime kartu – su kuriais važiavau į Poezijos pavasarius, Prozos rudenis, su kuriais kvailiojome, bučiavomės… Tokia viltis man yra guodžianti“.
Atsisveikinimas su rašytoju Jonu Mačiukevičiumi – Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) 6-oje salėje sekmadienį, spalio 24 d., 17-22 val. ir pirmadienį, spalio 25 d., 9–14 val. Urna išnešama 14 val. Laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl rašytojo, žmonių su negalia integracijos organizatoriaus ir puoselėtojo J.Mačiukevičiaus mirties, pranešė Prezidentūra.
„Netekome asmenybės, kuri savo gyvenimą pašventė žodžio kūrybai ir žmonių su negalia gynimui. Jono Mačiukevičiaus literatūrinė kūryba paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškė užuojautą dėl rašytojo mirties, pranešė parlamento vadovės atstovai.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, J.Mačiukevičius bus prisimenamas kaip romanų, apysakų, detektyvų ar vaikiškų pažintinių knygų autorius, kaip poetas ir humoristas, satyros meistras, o daliai žmonių atmintyje išliks populiarios dainos „Išgalvotas gyvenimas“, kurios žodžius parašė J.Mačiukevičius, skambesys.
„Dėl rašytojo netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, kūrybos gerbėjus ir neįgaliųjų bendruomenę“, – užuojautoje sako Seimo pirmininkė.
