Šia liūdna žinia savo „Facebook“ paskyrose pasidalijo poeto draugai ir artimieji.
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis 15min pasakojo su K.Navaku kalbėjęs dar šiandien.
„Mes su juo paskutines tris keturias savaites vis susiskambindavome – jis paklausdavo, ar knyga jau yra. Taip jau buvo suplanuota, kad ji pasirodys Knygų mugėje. (...)
Šiandien po 12 val. sulaukiau jo skambučio. Trumpai pasišnekėjom. Negalėčiau pasakyti, kad buvo kažkoks kitoks balsas nei įprastai. Dabar jis jau kiek lėčiau šnekėdavo, darydavo didesnes pauzes, bet paskutinį mėnesį mes su juo tikrai bendraudavom, kalbėdavomės apie pačius eilėraščius, derinom įvairias detales. Aišku, jis į mugę jau nebūtų atvažiavęs“, – apie paskutinį pokalbį su poetu dėl kitą savaitgalį „Knygų mugėje“ pasirodysiančios knygos „Poetas pamiršta pavarde“ pasakojo G.Vaškelis.
Atsisveikinimas su poetu vyks vasario 18 d., antradienį, nuo 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 2-ojoje šarvojimo salėje (Radvilėnų pl. 15A, Kaunas). Išlydėjimas vasario 19 d., trečiadienį, 15 val. į Petrašiūnų kapines.
DAUGIAU SKAITYKITE: Kolegos prisimena Kęstutį Navaką: virtuoziškas autorius, įėjęs į poezijos panteoną
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė portalui lrt.lt sakė, kad garsus rašytojas mirė sekmadienį vakare. Kol kas mirties priežastis nėra aiški.
Praėjusių metų spalį 15min K.Navakas sakė, jog jį kamuoja raumenų atrofija. „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose jis dalyvavo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Dar praėjusių metų gruodžio viduryje K.Navakas džiaugėsi, kad ligoninėje gydytojai visapusiškai ištyrė jo sveikatą ir nerado jokių rimtų sutrikimų. Poetas juokavo, kad net pats nustebo, jog jo kepenys sveikos. Tačiau jis ir metų pabaigoje negalėjo vaikščioti.
Pastaruoju metu K.Navakas Kaune gyveno vienas, drauge su savo katinu ir apie savo gyvenimą, mažas šventes bei rūpesčius pasakodavo šmaikščiuose įrašuose feisbuke. Retkarčiais poetą aplankydavo bičiuliai. Po Naujųjų K.Navakas feisbuke nutilo.
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Dėl garsaus poeto mirties užuojautą pareiškė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak valstybės vadovo, rašytojo balsas buvo aktualus ir savitas nepriklausomos Lietuvos literatūroje.
Prezidento teigimu, K.Navako būta visur – jis aktyviai rašė poeziją, eseistiką, publicistiką, atvėrė lietuvių skaitytojui žymiausių vokiečių poetų kūrybą, prisidėjo prie daugybės literatūros leidinių, o Kaunas amžiams įsimins jo unikalųjį knygyną „Septynios vienatvės“.
„Be jo bohemiškos ekstravagancijos Lietuvos kultūros padangė bus gerokai pilkesnė“, – nurodė G.Nausėda.
Dėl šios netekties šalies vadovas pareiškė nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos rašytojų bendruomenei.
Užuojautą išreiškė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei premjeras Saulius Skvernelis.
„K.Navaką žinome kaip kuklią ir ypatingą asmenybę, jo kūrybą vadiname moderniąja klasika. Gilūs ir mąslūs eilėraščių rimai jau tapo legenda menininkų bendruomenėje, kurią dideliam ilgesiui netikėtai paliko poetas. Ilsėkitės ramybėje, žodžio meistre,“ – pranešime teigė parlamento vadovas.
„Lietuva neteko talentingo ir daugialypio kūrėjo, kurio talentas pripažintas ne vienu įvertinimu, įskaitant ir nacionaline kultūros ir meno premija. K.Navako kūryba plačiai skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai buvo unikali asmenybė, palikusi ryškų įspaudą lietuvių literatūroje. Šią sunkią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą K.Navako artimiesiems, kolegoms, bendraminčiams, kūrybos gerbėjams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma S.Skvernelio užuojautoje.
K.Navakas gimė 1964 m. Šeimyniškiuose, Utenos rajone. 1987–1988 metais jis buvo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. Vėliau, 1994–1996 m., užsiėmė kultūrine publicistika – rašė kultūros skiltyse „Kauno dienoje“, laikraštyje „Noriu“.
Jo poezija versta į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas.
K.Navakas Kaune buvo atidaręs knygyną, dirbo Lietuvos televizijoje, bendradarbiavo su leidiniais „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, „Laima“, „Miesto IQ“ ir kitais. Jis išleido eilėraščių rinkinius „Krintantis turi sparnus“, „Pargriautas barokas“, „Žaidimas gražiais paviršiais“, „Atspėtos fleitos“, „Net ne“, eilėraščių rinktinę „Stalo sidabras“, taip pat esė rinkinius „Gero gyvenimo kronikos“, „Du lagaminai sniego“, „Stalo apologija“, „Daikčiukų visata“, „Begarsis skambutis“.
Už savo kūrybą K.Navakas pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Menininkas įvertintas gausybe kitų apdovanojimų, tarp jų – Vyriausybės kultūros ir meno, Jotvingių premijų, geriausio Kauno menininko titulas.
K.Navakas tapo Poezijos pavasario Maironio premijos laureatu už eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“. 2017-aisiais jis tapo akcijos „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoju suaugusiųjų kategorijoje su romanu „Vyno kopija“ bei pelnė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinę premiją. K.Navakas buvo išskirtinis ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Jis buvo vienas ryškiausių ne tik Kauno, bet ir Lietuvos menininkų bohemos atstovų, itin daug dėmesio skyręs savo stiliui bei estetikai.
