E.Limonovas (tikrasis vardas – Eduardas Veniaminovičius Savenko) gimė 1943 m. Užaugo Ukrainoje, Charkove. Septintojo dešimtmečio pradžioje įsiliejo į Charkovo jaunosios bohemos gyvenimą, vėliau persikėlė į Maskvą.
Kaip skelbia leidykla „Kitos knygos“, 1974 m. E.Limonovą išsikvietė KGB pareigūnai ir leido pasirinkti: arba mesti savo draugus, arba važiuoti į tremtį. Jis išvyko į Vakarus, iš pradžių į Vieną, po to į Romą, o galiausiai ilgesniam laikui apsistojo Niujorke. Čia jis išleido pirmąjį romaną „Tai aš, Edička“, kuris tapo žinomiausia ir geriausiai perkama jo knyga.
1982 m. E.Limonovas grįžo į Europą, netrukus jam buvo suteikta Prancūzijos pilietybė. Vėliau, į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, Edička atgavo Sovietų Sąjungos pasą.
1991 m. E.Limonovas grįžo į Rusiją ir aktyviai įsitraukė į politinį šalies gyvenimą, pradėjo leisti laikraštį „Limonka“, 1993 m. įsteigė Nacionalinę bolševikų partiją – judėjimas Rusijoje buvo uždraustas 2005 m.
2001 m. jis suimtas už ginklų kontrabandą ir kalėjime prasėdėjo iki 2003 m.
Lietuviškai išleistos rašytojo knygos „Nevykėlio dienoraštis“, „Tai aš, Edička“ (išleido leidykla „Kitos knygos“).
