„Daugybė literatų jautė nuoširdžią kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Jis Įžvelgdavo talento blyksnius, jais džiaugėsi. Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo. Lenkiamės Jo šviesiam atminimui. Nuoširdi užuojauta šeimai ir artimiesiems“, – rašoma išplatintoje žinutėje.
Kaip skelbiama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tinklalapyje, R.Keturakis baigė Garliavos vidurinę mokykl, Vilniaus universitete – lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo žurnalų „Nemunas“, „Santara“ ir kitų leidinių redakcijose, laikraščio „Kauno žinios“ redaktoriumi.
Poetas yra išleidęs keliolika eilėraščių rinkinių, tarp jų – 1988-ųjų Poezijos pavasaryje apdovanotą „Amžinai laikinai“, taip pat apybraižų, esė rinkinius, poemas „Žemės vardas“, „Septyni kalavijai“, „Jotvingiai“, istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomus.
Būdamas kūrybiškai ir visuomeniškai aktyvus, R.Keturakis buvo pasirinkęs eiti „veidu į saulę
Rašytojo kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų kalbas.
VDU nurodo, kad R.Keturakis 2003 m. apdovanotas Kauno miesto mero apdovanojimu už gerus darbus visuomenės labui – „Gerumo plyta“, 2005-aisiais jam suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius. 2006 m. jam paskirtas II laipsnio „Santakos“ garbės ženklas už nuopelnus Kaunui ir Jono Aisčio literatūrinė premija už poezijos knygas „Trys lelijos šventam Kazimierui“ (2004 m.) bei „Ir niekad vėlai“ (2005 m.). 2012 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui poetui buvo skirta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Literatūrologė Inga Stepukonienė 2011 m. parengė monografiją „Roberto Keturakio kūryba“, kurioje išsamiai nagrinėja rašytojo poeziją, prozą bei gyvenimo patirtis. Autorė pažymi, kad „kiekviename poeto eilėraštyje pastebimas ne tiek pirminio jausmo, kiek poetinės vaizduotės, filosofinio svarstymo, egzistencinių kolizijų dominavimas, ypatingas dėmesys tam tikram gyvenimo niuansui, detalei, netikėto pajautimo svarba – eilėraščiuose akivaizdus nepaprastas kūrėjo būties pastabumas.“
Šalies vadovai reiškia užuojautą
Šalies vadovai trečiadienį pareiškė užuojautą dėl poeto Roberto Keturakio mirties.
„Netekome talentingo kūrėjo, daug dėmesio skyrusio žmogaus gyvenimo prasmės, savasties paieškų ir įprasminimo, santykio su Tėvyne problemoms“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Būdamas kūrybiškai ir visuomeniškai aktyvus, R.Keturakis buvo pasirinkęs eiti „veidu į saulę“ – būtent šiuo keliu poetą sekė tiek Kauno, tiek visos Lietuvos kultūros ir akademinės bendruomenės“, – teigė jis.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Lietuva neteko europinio lygio kūrėjo.
„Jis buvo europinio lygio kūrėjas, tikras plunksnos riteris, globojęs ir skatinęs kurti daugelį literatų. Viename interviu R. Keturakis prisipažino, jog artimieji jį švelniai vadino debesų žmogumi, kurį aplenkia kasdienybė. Išties, kurdamas poetas būdavo laimingiausias“, – užuojautoje sakė Seimo vadovė.
„Ir ta laimė persmelkė jo kūrybą, atvėrusią skaitytojams, pasak rašytojo, visų mūsų egzistencijos prasmę – sielos veržimąsi gerumo ir meilės erdvėn. Ją mums rasti padės gausus ir įvairiapusis R.Keturakio kūrybinis palikimas“, – pridūrė ji.
Užuojautą artimiesiems, bičiuliams išreiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Netekome jautraus ir itin atidaus gimtajam žodžiui rašytojo, kurio visą kūrybą lydėjo doros ir taurumo motyvai, aukšti etikos reikalavimai. Šis kultūrai pasišventęs žmogus į literatūrą palydėjo daug talentų ir visada džiaugėsi naujais atradimais. Dėl R. Keturakio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko pajusti šios šviesios asmenybės šilumą“, – sakoma premjerės užuojautoje.