Pristatydama šią knygą ją išleidusios leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė sakė, kad tai stilistiškai vienas gražiausių šio autoriaus kūrinių, kuriame grįžtama į „Riešutų duonos“ laikus, skaitytojui suteikiant pasimėgavimo tekstu jausmą.
S.Šaltenis, kalbėdamas apie knygos užuomazgas, sakė, kad galbūt kūrinio pradžia galima laikyti seną pokalbį su Sigitu Geda: „Jis sakė: „Kiekvienas rimtas vyras turi stoti į akistatą su Dievu. Kiekvienas rimtas poetas turi aiškintis sakralinius dalykus“.
Jis sakė: „Kiekvienas rimtas vyras turi stoti į akistatą su Dievu. Kiekvienas rimtas poetas turi aiškintis sakralinius dalykus“.
Anot S.Šaltenio, šis romanas – prisiminimų knyga. „Aš rašau tada, kai suvokiu, kad tai yra prisiminimai. Nes tai yra labai autentiška“, – sakė rašytojas.
Tuo tarpu pristatyme dalyvavusi ilgametė rašytojo bičiulė Nijolė Oželytė sakė, kad skaitytojai neturėtų apsigauti, galvodami, kad tai knyga apie šv. Brunoną, apie religiją. Jos teigimu, jau nuo pradžių kirba įtarimas, kad esmė slypi visai kitur, ir paskutiniame skyriuje tai išaiškėja. „Ir tada galvoji, Viešpatie, kaip jis visus išdūrė“, – sakė N.Oželytė. Ji sakė, kad knyga išties yra apie meilę.
Pats S.Šaltenis net nemėgino to neigti. „Pasaulis yra meilės ieškojimas. Dievo ieškojimas yra meilės ieškojimas“, – sakė S.Šaltenis.
N.Oželytė taip pat sakė, kad S.Šaltenis sugeba itin jautriai, itin giliai suprasti tai, ko reikia moterims. „Iš kur jis žino, kaip mes norime, kad mus mylėtų? Iš kur jis žino, kaip mes norime, kad mus aprašytų?“ – retoriškai klausė N.Oželytė.
Pati kalba – vertybė
N.Oželytė pristatymo metu teigė, kad iš visų lietuvių autorių yra tik du rašytojai, kurių pati kalba yra vertybė: „Tai – S.Šaltenis ir Romualdas Granauskas. Ir šiuo požiūriu, tai yra geriausia S.Šaltenio knyga“. Ji sakė, kad ši knyga žavi ir tuo, kad joje nėra jokio asmeninio vertinimo, teisimo, rašytojas nesako, kas yra gera, kas bloga – viskas yra reikšminga.
Rašytojas teigė, kad gyvenime jis stengiasi nieko neteisti. „Visi yra Dievo sutvėrimai. Visi turi teisę klysti ar įrodinėti, – sakė rašytojas. – Aš myliu žmones tokius, kokie jie yra. Myliu netobulą pasaulį“.
Saulius Šaltenis kalbėjo ir apie tai, kas jį erzina šiuolaikinėje literatūroje. „Mane erzina daugžodžiavimas. Erzina per daug pliurpimo. Manau, laikas grįžti prie asketiškumo“, – sakė S.Šaltenis.