Anot bibliotekos pranešimo, laiškai liudija ne tik dviejų jaunų žmonių romantišką meilės istoriją, bet ir jų didžiulį pasiaukojimą dėl tėvynės.
„Laiškuose atsiskleidžia tvirta valia siekti ne tik asmeninės laimės bei laisvės, bet kilnesnio tikslo – mūsų visų, Lietuvos laisvės“, – teigia Nacionalinė biblioteka.
Šių metų rugpjūčio 26 dieną N. Bražėnaitei-Lukšienei Paronetto sukanka 100 metų. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka liepos 3 dieną surengė vakarą, per kurį pristatyta literatūrologės, rašytojos Laimos Vincės sudaryta knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus: Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės susirašinėjimas“.
Renginio metu knygos sudarytoja Nacionalinei bibliotekai perdavė originalius N. Bražėnaitės laiškus J. Lukšai-Daumantui.
Tai mašinėle spausdinti laiškai su ranka padarytais prierašais.
J. Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
J. Lukša ir N. Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.
Seimas 2021-uosius buvo paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.
