„Tai gerai, kol nenumiriau. Man jau nemažai metų, visi mano bičiuliai, literatūros bendražygiai išmirė. Ką tik pavaikščiojęs grįžau iš kapinių, kur kartais lyg į kokią biblioteką nueinu pasižiūrėti, kas dar gyvas, kas dar miręs. Gerai, kad davė premiją ir nieko baisaus, jeigu nebūčiau gavęs“, – įspūdžiais dalinasi rašytojas.
Autorius teigia, jog kūrybinių planų premija tikrai nekeis. „Aš gyvenu taip pat. Koks skirtumas. Jeigu premijos pradėtų keisti planus, tai būtų liūdna. Gyvenu šia diena, bendrauju su maloniais žmonėmis, visas atsidavęs kūrybai. Premijai neprieštarausiu“, – nuotaikingai sako S.Šaltenis.
Paklaustas apie artimiausius planus, laureatas mini per Knygų mugėje pasirodysiantį romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Perskaičiusi jį L.Varanavičienė atsiuntė žinutę – „Puiku. Stipru.“
Premija rašytojui skirta už už daugialybę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių. Ar S.Šaltenis sutinka su premijos komisijos pateikta formuluote?
„Jeigu taip sako, negi aš ginčysiuosi. Tikriausiai. Kaip kiekvienas žmogus turi savitą balsą, vadinasi ir aš turiu – kartu ir juokas, ir graudulys, ir užuojauta. Matyt, toks ir stilius“, – pasakoja S.Šaltenis.
Rašytojas tikrai nesijaučia įvykdęs savo kūrybinius planus: „Neduok tu Dieve! Jeigu sustoji, kam čia užimti vietą šioje žemėje. Mano galvoje, kaip kokiame gerame sandėlyje kaip koks rinktinis vynas bręsta ne viena idėja. Prieš tai neturėjau laiko, buvo atgimimas, reikėjo kurti valstybę. Buvau kaip kareivis, išėjęs į savanorystę. Dabar turiu laiko, nes mirė mano artimieji, dabar savotiškas „auksinis“ laikas kūrybai. Kol kas dar nesumarazmėjau.”
Šiais metais premiją gavo daugiau moterų nei vyrų. S.Šaltenis sako, jog tai gerai. O jo naujausias romanas „apima moterų psichologiją.“
„Puiku. Moterys išgelbės Lietuvą, o ne vyrai. Lietuvoje ilgiausiai buvo matriarchatas, tai lietuvės moterys yra stiprios, puikios ir mane žavi. Puiku“, – sako premijos laureatas.
Saulius Šaltenis (g. 1945) yra prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, vienas iš Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų.
Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“, pjesės „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Lituanica“.
Savo prozos kūrinius S.Šaltenis yra pavertęs kino filmų scenarijais („Riešutų duona„), pjesėmis („Škac, mirtie, visados škac!“). S.Šaltenis parašė scenarijus filmams „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys), „Mėnulio Lietuva“ (rež. Gytis Lukšas) ir kt., libretą pirmajam lietuviškam miuziklui „Ugnies medžioklė su varovais“ (kompozitorius – Giedrius Kuprevičius).
